Neabejotinai, pats svarbiausias Paryžiaus susitarimas yra mažinti Žemės temperatūrą. Tai pasirašė beveik 200 šalių, dalyvavusių klimato kaitos konferencijoje.
„1,5 laipsnių Celsijaus“ riba
Per artimiausius metus bus siekiama taip sumažinti planetos temperatūrą, kad ji būtų ne daugiau kaip 2 laipsniais Celsijaus didesnė už priešindustrinių laikų.
Vėliau ši riba bus sumažinta iki 1,5 laipsnių Celsijaus.
Kitaip tariant, vidutinė Žemės temperatūra turės būti tik pusantro laipsnio Celsijaus didesnė už tų laikų, kai planetoje nebuvo pramonės.
Mokslininkai sutaria, kad būtent ši riba yra labai svarbus taškas, kuris gali reikšti netgi pasaulio išlikimą.
Kita vertus, žalieji judėjimai kritiškai vertino šitą idėją, nes „1 laipsnio Celsijaus“ riba buvo peržengta didžiuliu greičiu, o Paryžiaus klimato konferencijos dalyviai nesusitarė dėl konkrečių priemonių, kurios padėtų pasiekti tikslų.
Teršalų kiekio mažinimas
180 šalių, dalyvavusių Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje, įsipareigojo sumažinti arba pažaboti savo išmetamo anglies dioksido kiekius.
Tai svarbu, nes tokios pramonės gigantės kaip Kinija anksčiau ne tik nemažino, bet netgi didino išmetamo anglies dioksido kiekius.
Ši priemonė nėra pakankama, kad sumažintų Žemės temperatūrą 2 laipsniais pagal Celsijų, tačiau padės pasiekti, kad problema netaptų dar didesnė.
„Visiškas nulis“ teršalų
Šalys pasižadėjo kaip įmanoma greičiau pasiekti vadinamąją „visiško nulio“ ribą.
Iki šio amžiaus vidurio teršalų ir žaliosios energijos balansas turi būtų toks, kad nebedidintų šiltnamio efekto.
Ekspertai sako, kad išvertus į žmonių kalbą, tai reiškia, jog tarp 2050-ųjų ir 2100-ųjų metų žmonija turi visiškai nebeteršti Žemės.
Tačiau Jungtinių Tautų analitikai sako, kad „visiškas nulis“ turi būti pasiektas dar iki 2070-ųjų, nes, priešingu atveju, žmonės gali neišvengti labai pavojingo atšilimo.
Peržiūrėjimas kas penkerius metus
187 šalys jau pateikė savo planus, kaip sumažinti ir apriboti teršalų kiekius po 2020 metų. Tačiau tai nebus pakankamas indėlis, kad būtų pasiekta „2 laipsnių Celsijaus“ riba.
Priešingai, kai kurie mokslininkai sako, kad 2030 metais šiluma didės daugiau kaip 3 laipsniais pagal Celsijų.
Todėl buvo nuspręsta, kad Paryžiaus klimato konferencijos susitarimai bus nuolat peržiūrimi ir kuriamas griežtas priežiūros mechanizmas.
Pirmasis toks peržiūrėjimas įvyks 2018 metais, tada – 2023-aisiais ir taip kas penkerius metus.
Nuostoliai ir žala
Per konferenciją buvo susitarta ir dėl žalos bei nuostolių. Bus sukurtas mechanizmas, kuris padės šalims, finansiškai nukentėjusioms nuo klimato atšilimo ar patyrusioms piniginių nuostolių dėl naujųjų susitarimų.
Per konferenciją buvo susitarta ir dėl žalos bei nuostolių. Bus sukurtas finansinis mechanizmas, kuris padės šalims, nukentėjusioms nuo klimato atšilimo ar patyrusioms nuostolių dėl naujųjų susitarimų.
Kita vertus, sutartyse nėra sąlygos, kad šalys turės mokėti baudas už tai, kad nevykdo įsipareigojimų.
Pinigai
Pasaulio lyderiai įsipareigojo padėti besivystančioms šalims, kurios neturi finansinių išteklių prisidėti prie klimato kaitos.
Šiam tikslui per 2020–2025 metus planuojama skirti mažiausiai 100 mlrd. JAV dolerių.
