„The Global Post“ išskiria šešis atvejus, kurie atskleidžia gražaus sporto bjauriąją pusę:
1. Kai vaikai buvo verčiami siūti futbolo kamuolius
Iki pat dešimtojo dešimtmečio dauguma kamuolių buvo siuvami Pakistane – net 75 proc. ranka siūtų kamuolių, o tik tokius ir naudoja profesionalūs žaidėjai. Industrijos centras buvo Sialkoto regionas, kur daugiau nei 7 tūkst. vaikų nuo 5 iki 14 metų amžiaus visą darbo dieną siūdavo kamuolius.
1996 m. tyrimas atskleidė, kad dalis jų dirbdavo ir po 11 valandų per dieną, uždirbdami vos 50 JAV centų už kamuolį. Vienam jam pasiūti prireikdavo pusdienio.
Kai vaiko teisių gynėjai paviešino šiuos faktus, FIFA buvo priversta veikti. 1998 m. ji priėmė kodeksą, kuriuo kontraktininkams draudžiama naudotis vaikų darbu. Nors tai padarė daug teigiamų pokyčių Pakistane ir aplinkinėse valstybėse, naujausi tyrimai rodo, kad šios praktikos nebuvo visiškai atsisakyta.
Tačiau FIFA kritikuojama, kad nors ėmėsi veiksmų dėl vaikų darbo, ji nieko nesiėmė dėl kitų darbuotojų išnaudojimo, kurie už mažas algas dirba ilgas valandas tragiškomis sąlygomis. Ir tai – tik kamuolių siuvimo tiekėjų srityje. Žmogaus teisių gynėjai tvirtina, kad panašios problemos egzistuoja ir kitose sporto prekių gamybos srityse – kur gaminami marškinėliai, suvenyrai ir atributika, atnešantys milijardus FIFA ir gamintojams.
2. Kai Pasaulio čempionatas turėjo savus teismus
FIFA kartą pareikalavo, kad tai ji spręstų, kaip turi būti teisiami kiti. Taip nutiko 2010 m. Pietų Afrikos Respublikoje. Futbolo organizacija pareikalavo šalyje įsteigti brangiai kainuojančius „Pasaulio čempionato teismus“, kurie nagrinėtų nusikaltimus, įvykdytus per čempionatą.
Bausmės buvo ypatingai griežtos – pavyzdžiui, penkeri metai kalėjime už mobiliojo telefono vagystę.
Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad jų bausmės buvo ypatingai griežtos – pavyzdžiui, penkeri metai kalėjime už mobiliojo telefono vagystę. Juose bylos nagrinėjamos buvo neįtikėtinai greitai – tai aktyvistus suneramino dar labiau. Pavyzdžiui, du Zimbabvės piliečiai trečiadienį apiplėšė du žurnalistus, jie buvo sulaikyti ketvirtadienį, o jau penktadienį buvo pasiųsti į kalėjimą 15 metų.
Dalis „nusikaltėlių“ buvo nusikaltėliai tik FIFA akyse: pavyzdžiui, dvi olandės buvo sulaikytos už tai, kad vilkėjo oranžinės spalvos sukneles. Priežastis – „rinkodara iš pasalų“ (angl. „ambush marketing“). Jos buvo apkaltintos alaus įmonės, kuri nesumokėjo FIFA už privilegiją tapti oficialia rėmėja, reklama.
Tai buvo laikoma nusikaltimu tik dėl 2010 FIFA Pasaulio čempionato specialiųjų priemonių akto – specialaus teisės akto, kuris čempionato metu pakeitė kai kuriuos Pietų Afrikos Respublikos įstatymus – ir net kirtosi su teisėmis, kuriuos garantuoja šalies Konstitucija.
3. Kai neturtingieji buvo iškraustyti iš namų, kad būtų daugiau vietos sirgaliams
Labiausiai pažeidžiamos visuomenės dalies narių iškeldinimas – tokia pat įprasta Pasaulio čempionatų praktika kaip ir korupcija. 2010 m. Pietų Afrikos Respublikoje organizatoriai buvo apkaltinti prievarta iškeldinę lūšnynų gyventojus iš teritorijų šalia čempionato stadionų, jos buvo „išvalytos“ ir nuo benamių. Vien tik Keiptaune keli tūkstančiai žmonių buvo priversti išsikelti į skardinių namelių kvartalus, kuriuos jie lygino su koncentracijos stovykla.
Rio de Žaneire mažiausiai 19 tūkst. šeimų buvo iškeldintos, dalis seniausių miesto favelų buvo nugriautos.
Gatvės prekiautojams, maisto pardavinėtojams ir kitiems prekeiviams, kurie negalėjo sumokėti solidžių sumų, FIFA nurodymu buvo uždrausta rodytis šalia stadionų. Dalis skundėsi, kad buvo sulaikyti policijos, o per policijos reidus neteko savo prekių ir pragyvenimo šaltinio.
Iš to pasimokė ir Brazilija. Kritikai teigia, kad kai ji po ketverių metų rengė čempionatą, visoje šalyje net 250 tūkst. žmonių buvo iškeldinti arba sulaukė grasinimų iškeldinimu. Gyventojai tvirtina, kad Rio de Žaneire mažiausiai 19 tūkst. šeimų buvo iškeldintos, dalis seniausių miesto favelų buvo nugriautos.
Nors valdžia tokiu atveju yra įpareigojama gyventojams suteikti geresnes arba bent tokias pat gyvenimo sąlygas, Jungtinių Tautų ataskaitoje pažymėta, kad Brazilijoje daugumai iškeldintų žmonių gyvenimo sąlygos pablogėjo.
4. Kai policija dorojosi su Pasaulio čempionatą kritikuojančiais protestuotojais
Žmogaus teisių aktyvistai FIFA čempionatų laukia tiek pat, kiek FIFA FTB pareigūnų savo būstinėse. 2013 m. birželį brazilai pradėjo kampanijas socialiniuose tinkluose dėl milžiniškų lėšų, kurios buvo skiriamos Pasaulio čempionatui. Žmonės išėjo į gatves. Valdžios reakcija buvo itin griežta.
Garsinės granatos ir ašarinės dujos buvo panaudotos prieš neginkluotus protestuotojus ir žurnalistus.
Daugiau nei milijoną protestuotojų visoje šalyje pasitiko, kaip „Amnesty International“ vėliau apibūdino, smurtinis ir žiaurus policijos atsakas. Žmogaus teisių gynėjai užfiksavo, kaip policija protestuotojus be pagrindo vaikė ašarinėmis dujomis, šaudė į juos guminėmis kulkomis, mušė lazdomis.
Šimtai buvo sužeisti, šimtai buvo sulaikyti – dažnai net be įrodymų, kad jie darė ką nors daugiau nei pasinaudojo savo teise į taikius protestus.
Demonstracijų banga nuslūgo, tačiau valdžia išliko itin įsitempusi. Kai per čempionato atidarymą kilo riaušės, policija ir vėl buvo apkaltinta savo įgaliojimų peržengimu – pavyzdžiui, garsinės granatos ir ašarinės dujos buvo panaudotos prieš neginkluotus protestuotojus ir žurnalistus.
Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad saugumo pajėgos prieš ir per čempionatą perimdavo privačius elektroninius laiškus ir žinutes socialiniuose tinkluose tų žmonių, kuriuos laikė „pavojingais protestuotojais“.
5. Kai homoseksualiems sirgaliams buvo pasakyta neturėti lytinių santykių
FIFA džiugiai kišdavosi į valstybių teisinę sistemą, jeigu tai veikdavo jų susitarimus su rėmėjais. Tačiau kai reikėdavo apginti LGBT teises, ji nusišalindavo. Nusišalindavo net tiek, kad FIFA prezidentas Seppas Blatteris patarė homoseksualiems asmenims, atvyksiantiems į homofobišką Katarą 2022 m., susilaikyti nuo bet kokių seksualinių veiksmų.
Seppas Blatteris patarė homoseksualiems asmenims, atvykstantiems į homofobišką Katarą 2022 m., susilaikyti nuo bet kokių seksualinių veiksmų.
Vėliau už savo žodžius jis atsiprašė, tačiau 2022 m. Pasaulio čempionatas vis tiek vyks Katare, kur už homoseksualumą yra baudžiama. 2018 m. Pasaulio čempionatas vyks kitoje valstybėje, kurioje LGBT žmonių padėtis – itin sunki, – Rusijoje.
Tiesa, abu šie čempionatai pakibo ant plauko – Šveicarijos pareigūnai tiria procesus, kaip buvo nuspręsta Katarą ir Rusiją apdovanoti garbe surengti turnyrus.
6. Kai darbininkai žuvo statydami stadionus
The human toll of FIFA’s corruption, in one chart http://t.co/reXXZRhkt4 pic.twitter.com/7NI1QiVxPF
— Washington Post (@washingtonpost) May 27, 2015
Tikriausiai didžiausia futbolo tragedija vyksta šiuo metu: Katare statydami stadionus ir infrastruktūrą čempionatui žūsta šimtai migrantų darbininkų.
FIFA generalinis sekretorius Jerome'as Valcke'as yra kartą pareiškęs: „Mažiau demokratijos kartais yra geriau Pasaulio čempionato organizavimui“.
Darbininkai iš Nepalo, Indijos, Šri Lankos ir kitų šalių, kurie stato 2022 m. reikalingą infrastruktūrą, savo sąlygas apibūdina kaip vergiją – algos nemokamos, iš jų atimami asmens dokumentai, dirbti verčiama net esant 45 laipsnių karščiui, jiems net neleidžiama atsigaivinti.
Jeigu nieko ir toliau nebus imamasi, Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija įspėja, kad iki čempionato atidarymo bus žuvę mažiausiai 4 tūkst. migrantų darbuotojų.
Ar kas nors pasikeis? Jeigu neįsikiš kitos valstybės ar tarptautinės organizacijos – vargu. Kataras – nepriklausoma valstybė, kurioje politinės partijos ir profsąjungos yra draudžiamos. O FIFA generalinis sekretorius Jerome'as Valcke'as yra kartą pareiškęs: „Mažiau demokratijos kartais yra geriau Pasaulio čempionato organizavimui“.
