Nepasitenkinimą kelia tai, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel šį susitarimą pateikė tik paskutinę minutę, Ankara kelia vis daugiau reikalavimų, o pasitikėjimas Turkijos žmogaus teisių užtikrinimo istorija neleidžia manyti, kad sugrąžintais pabėgėliais bus pasirūpinta tinkamai.
Prieš dvi savaites suformuotame susitarime Turkija pareiškė sutinkanti priimti atgal nelegaliai Graikijos krantus pasiekusius migrantus. Už tai Turkijos lauktų ES 3 milijardų eurų parama (kuri būtų pridėta prie jau anksčiau žadėtų 3 mlrd.).
Be to, ES Turkijai pažadėtų vizų režimo sušvelninimą ir paspartintas derybas dėl narystės ES. Susitarime taip pat numatyta, kad už kiekvieną į Turkiją sugrąžinta nelegalų migrantą ES turėtų perkelti po vieną sirą, pabėgėlį nuo karinių veiksmų.
Štai 6 valstybės, kurios aršiausiai priešinasi tokiam susitarimui:
Austrija
Viena nėra tarp agresyviausių susitarimo oponentų, tačiau Austrijos kancleris Werneris Faymannas patiria kraštutinės dešinės Laisvės partijos atstovų spaudimą atmesti šį susitarimą.
Populiarus Laisvės partijos politikas ir kandidatas į šalies vadovo postą Norbertas Hoferis pareiškė: „Turkija ir jos kultūra neatitinka europietiškų vertybių.“
Paskutinių apklausų duomenimis Laisvės partijos atstovai pagal rinkėjų pasitikėjimą daugiau nei 10 proc. atsiplėšę nuo valdančiųjų socialdemokratų ir Austrijos liaudies partijos.
Austrija taip pat baiminasi, kad 1,3 proc. turkų tautinę mažumą gali papildyti daugybė turkų, bėgančių nuo kurdų atakų bei liberalioms idėjoms priešiško Recepo Tayyipo Erdogano valdymo.
Kancleris W.Faymannas pabandė nuraminti aistras šalyje, paskelbdamas apie 80 kasdien priimamų pabėgėlių limitą, tačiau austrai vis labiau baiminasi naujo nevaldomo migrantų antplūdžio.
Bulgarija
Bulgarijai, kaip ir Graikijai, tenka ES išorinių sienų apsaugos našta. Sofijoje baiminamasi, kad ES ir Turkijai pasiekus susitarimą bei sustabdžius migrantų srautus Egėjo jūroje, jie pradės plūsti Juodąja jūra, bandydami pasiekti Bulgarijos krantus.
Dabartiniame susitarime minimas tik pabėgėlių iš Egėjo jūros salų siuntimas atgal į Turkiją, tačiau nė žodžiu neužsimenama apie tuos, kurie bandys keliauti link Bulgarijos krantų.
„Bulgarija nesirengia priimti dalinio susitarimo, kuris tikriausiai tik paskatintų naujų krypčių atsiradimą“, – sakė Bulgarijos premjeras Boyko Borisovas.
Kipras
Sala, kurios šiaurinė dalis 1974 metais buvo okupuota Turkijos karinių pajėgų dalinių, išlieka aršiausia susitarimo kritike. Nikosijos ir Ankaros santykiai vis dar yra įtempti, o Kipro įstojimas į ES perkėlė konfliktą į platesnį lygmenį.
2006 metais Turkija trukdė Kipro laivas ir lėktuvams pasiekti oro uostus savo šalyje ir ES atsakė įšaldydama aštuonių derybinių punktų įgyvendinimą. Po to, kai praėjusių metų lapkritį buvo bandoma sugrąžinti derybas į buvusį konstruktyvų lygį Kipras išsyk pasinaudojo veto teise ir jas sustabdė.
Pagrindinis Kipro interesas – salos teritorijos suvienijimas ir Turkijos pripažinimas. Nikosija šių tikslų tikisi pasiekti per Jungtinių Tautų inicijuotas derybas.
„Mes neatsisakysime savo veto teisės. Kai išspręsime reunifikacijos klausimą, tada bus sprendžiami ir kiti klausimai“, – rėžė Kipro užsienio reikalų ministras Ioannis Kasulidis.
Prancūzija
Kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto sėkmės suneramintas prezidentas Francois Hollande'as nenori prisiimti daugiau įsipareigojimų dėl pabėgėlių prieglobsčio.
Premjeras Manuelis Vallsas pareiškė, kad Prancūzija gali priimti tik 30 tūkstančių. Šis Prancūzijos pareiškimas verčia nerimauti dėl ES ir Turkijos susitarime pažymimo sirų perkėlimo į Europą.
Šeštadienį F.Hollande'as viešai pareiškė, kad jam kelia susirūpinimą Turkijos žmogaus teisių užtikrinimas. „Negali būti jokių nuolaidų žmogaus teisių ar vizų liberalizavimo klausime“, – sakė Prancūzijos lyderis.
Vengrija
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas yra žymiausias ES migracijos politikos kritikas. Jis nori Vengrijoje surengti referendumą dėl ES migrantų pasidalinimo mechanizmo.
V.Orbano teigimu, migrantų perkėlimas iš Turkijos į ES būtų lyg „alyvos pylimas į ugnį“.
„Jei norime sustabdyti masinę migraciją, tai stabdžius turėtume spausti Briuselyje“, – aiškino Vengrijos lyderis.
Ispanija
Ispanija jau buvo susidūrusi su nereguliarios migracijos problema, bet sėkmingai susitvarkė sudarydama susitarimą su Maroku. 2013 dienraštis „El Pais“ atskleidė, kad Ispanijos valdžia siuntė migrantus iš savo valstybės, neužtikrindama jų teisių.
Premjero Mariano Rajoy vyriausybė iš pradžių parėmė ES-Turkijos susitarimą, tačiau pakeitė savo nuomonę po to, kai socialistų lyderis Pedro Sanchezas paskelbė, kad susitarimas yra „nesąžiningas ir neatitinkantis europietiškų vertybių“.
Pirmadienį Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Garcia-Margallo teigė, kad „Ispanija sutiks tik su tokius susitarimu, kuris atitiks tarptautinės teisės normas“.