Šias pastabas, pasak jo, paskatino ne numerologija su trimis „šėtoniškais“ šešetais , o senos, prieš dvejus metus išsakytos įžvalgos.
2021 m. gruodžio 21 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat kalbėjo Rusijos gynybos ministerijos posėdyje. Iki karo pradžios buvo likę 2 mėnesiai ir 3 dienos.
Savo pasisakyme V.Putinas kalbėjo apie santykius su JAV ir NATO, daug laiko skyrė tam, ką vėliau pakartojo Sergejus Šoigu: apie kovidą, pajėgų modernizavimą ir kariuomenės buitį. Pabaigoje pasipylė kaltinimai dėl NATO plėtros, teroristų rėmimui Šiaurės Kaukaze. Čia irgi slystelėjo – pasakė, kad remia IGIL (Islamo valstybę Irake ir Levante – red. past.) Šiaurės Kaukaze, bet pats ir pasitaisė, kad čia visgi ne IGIL, o kiti, bet ir vėl nedetalizavo.
Skundėsi, kad JAV pasitikėti negalima, nes jie sudaro sutartis, iš kurių „išeina“ kada tik nori. Kažkaip neskaniai nuskambėjo sakinys: tokios manipuliacijos nusibodo“. Tada pasirodė, kad kalba nesolidžiai, neprezidentiškai.
Po S.Šoigu kalbos V.Putinas gana netikėtai pareikalavo dar „poros žodžių“. Tie pora žodžių užtruko gerokai ilgiau.
V.Putinas apie reikalavimus, pateiktus JAV ir NATO: „Tai ultimatumas ar ne? Žinoma, ne.“ Išsakė priekaištus JAV, kad subombardavo už tūkstančių kilometrų nuo Amerikos esančią Jugoslaviją, sugriovė šalį. Kad Iraką puolė dėl masinio naikinimo ginklo, kurio nebuvo. Žvalgyba suklydo, o šalis [Irakas] sunaikinta. O Sirija? Ką nori, tą daro. Be jokių JT rezoliucijų. O jų satelitai „kiauksi“ iš paskos.
Ką jie dabar daro Ukrainoje, mėgina daryti arba planuoja daryti – tai ne už tūkstančių kilometrų nuo mūsų, tai prie mūsų namų slenksčio. Jie turi suprasti, kad mes nebeturim kur trauktis. JAV tuoj turės hipergarsinį ginklą – mes žinom, kokie testai vyksta, kokie pasiekimai, žinoma, kada maždaug turės. Mes jau turim „Cirkonį“, o jie dar neturi. Ir tada juo dengdamiesi apginkluos ir stums teroristus į mūsų šalį, į atskirus mūsų regionus, pvz. į Krymą. Esant palankioms, jų nuomone, sąlygomis. Mes matom šitą, jie ką galvoja, mes tylėsim. Mes tiesiog neturim kur trauktis. Jie nori mums užkalbėti dantis, įtraukti į pelkę ir tada padaryti savo darbus. Mums tas netinka.“
Tai nėra citata, o mano atpasakojimas, bet gana tikslus.
V.Putinas buvo akivaizdžiai stipriai susierzinęs. Buvo aišku, kad iš Kremliaus rankų galutinai išslydusi Ukraina yra problema, kurios politinio sprendimo V.Putinas neturėjo, sako karybos ekspertas.
„Jie turi suprasti, kad mes nebeturime kur trauktis“. Sakinys pasakytas kelis kartus ir labai aiškiai, kad mes jį gerai išgirstume, pastebi E.Papečkys.
„Prieš 2 metus įvertinau: tai ir gerai, ir blogai – nes sunku prognozuoti tolimesnius V.Putino veiksmus. Visgi tada didelio masto karo nesitikėjau. Nes tai buvo nelogiška karine prasme. Buvo sutelkta kritiškai per mažai jėgų, o Rusijos kariuomenės būklė neatitiko keliamų uždavinių. Ateities karas, kaip rašiau „Verslo klasėje“, turėjo būti labai brangus, ir net beprotiškai turtinga resursais Rusija turėjo susimąstyti apie kainą“, – sako analitikas.
Ką ir pamatėme karo pradžioje – įvykdytą politinę-karinę aferą, kuri būtų pražudžiusi bet kurią kitą valstybę. Rusijos režimą nuo pralaimėjimo išgelbėjo tik jos dydis, gamtiniai resursai ir 100 metų sovietinės/postsovietinės propagandos, pastebi E.Papečkys.
„Šiandien galiu pasakyti – V.Putinas pats save įvarė į kampą ir sukėlė tokio masto pasaulinę krizę, kurios nesitikėjo niekas, net ir pats Kremliaus režimas.
Tądien operatoriai per S.Šoigu kalbą parodė V.Putiną tokia veido išraiška, kokios anksčiau neteko matyti. Žinote, kaip būna – valstybės vadovas jau pakalbėjo, atsipalaidavo ir galvoja, kad dabar filmuoja kitą kalbėtoją, o jo paties niekas nemato – ir staiga bac, vietoje ryžtingo pasitempusio prezidento sėdi kažkoks nejaunas nuobodžiaujantis dėdulė“, – pasakoja E.Papečkys.
„Tada atrodė, kad nuobodžiaujantis. O tai buvo vaizdas žmogaus, jau priėmusio fatališką, lemiamą sprendimą, kurio sunkumas jau slėgė akmeniu. Ir galvojančio apie galimas šio sprendimo pasekmes – prieš akis buvo karo nežinia. Ar jis šiandien gailisi? Ar būtų pasukęs įvykių vežimą atgal? Tikrai ne, tiesiog būtų dar atidėjęs ir geriau pasirengęs“, – apibendrina analitikas.
