Sirija
Tikriausiai pasaulyje nėra valstybės, kuri dabar būtų didesnėje neviltyje nei karo draskoma Sirija. Beveik 6 metus trunkantis karas paveikė milijonus žmonių, apie 400 tūkst. žuvo. Daugelio tų, kurie neteko savo namų, gyvenimai kabo ant plauko – stingdančioje temperatūroje jie glaudžiasi savadarbėse pašiūrėse, dažnai neturi nei pakankamai maisto, nei šiltesnių drabužių.
Žiaurus konfliktas – didelės pabėgėlių bangos iš Sirijos priežastis. Dauguma jų siekia patekti į Europą. Prezidentas Barackas Obama buvo nustatęs tikslą, kad per praėjusius metus būtų priimta 10 tūkst. Sirijos pabėgėlių – tai ir buvo padaryta iki rugpjūčio mėnesio.
Konfliktas Sirijoje prasidėjo 2011 m., per Arabų pavasario sukilimą. Sukilėlių grupuotės pamėgino nuversti prezidento Basharo al Assado režimą, tačiau joms nepavyko. Į prasidėjusį pilietinį karą įsiliejo ir teroristai „Islamo valstybė“, užėmusį dalį šalies teritorijos.
JAV vadovaujama koalicija rengia antskrydžius prieš IS, tačiau galingiausia Sirijos režimo sąjungininkė Rusija bombarduoja ne tik IS, bet ir sukilėlių pozicijas. Iš dalies šalies – pavyzdžiui, Rytų Alepo, – yra likę tik griuvėsiai. Civiliai ten jau kelerius metus gyveno per nuolatinius bombardavimus.
Teritorijose, kurias užėmę džihadistai IS, moterys privalo dėvėti burkas, visiems draudžiama rūkyti, vyrai privalo auginti barzdas, dažniausiai nėra priėjimo nei prie interneto, nei mobilaus ryšio.
Šiuo metu yra paskelbtos paliaubos, ir sirai nervingai stebi, kas toliau laukia jų šalies.
Irakas
Irakui taip ir nepavyksta pasiekti politinio stabilumo nuo JAV invazijos 2003 m. Tais metais amerikiečių pajėgos sulaikė tuometinį diktatorių Saddamą Husseiną, jis buvo nuteistas myriop Irako teisme ir pakartas 2006 m.
JAV pajėgos Irake liko iki 2011 m. – per tą laiką jos dirbo su Irako kariuomene, kad būtų sukurti šalies gynybiniai pajėgumai.
Tačiau irakiečių pajėgos nesugebėjo atsilaikyti prieš sparčią IS plėtrą. Žiauriausias to pavyzdys – 2014 m. apie 1,7 tūkst. kadetų karių buvo nužudyti per masinę egzekuciją netoli buvusios JAV karinės bazės.
Ne tokios gausios JAV pajėgos pastaraisiais metais grįžo – kad padėtų sustiprinti kariuomenę. Jos taip pat padeda Mosulo atsiėmimo iš IS rankų operacijoje. Praėjusią savaitę rytinė miesto dalis buvo išvaduota nuo džihadistų. Tačiau tai nereiškia, kad gyvenimas grįžta į įprastas vėžes.
Daugiau nei 114 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus. Dar apie milijonui žmonių Mosule trūksta medikamentų, maisto ir vandens.
Praėjusiais metais Bagdade susprogdinus sunkvežimį žuvo daugiau nei 200 žmonių. Tai buvo daugiausiai aukų nusinešusi ataka Irako sostinėje per daugelį metų. IS prisiėmė atsakomybę dėl išpuolio.
Daug vyrų ir moterų, kurie padėjo JAV pajėgoms kaip vertėjai ar kontraktininkai, yra kreipęsi dėl prieglobsčio JAV. Koks dabar bus jų likimas šalyje, kurioje jie teroristų persekiojami už pagalbą priešui, neaišku.
Iranas
Nafta turtinga Irano ekonomika ilgus dešimtmečius kentė nuo ekonominių sankcijų, dėl ko šalyje yra aukštas nedarbo lygis. Pirmą kartą JAV sankcijas Iranui paskelbė 1979 m. po revoliucijos ir JAV ambasados Teherane užėmimo. Dar daugiau sankcijų šalis susilaukė už branduolinę savo programą.
Irane kaip bausmės vis dar taikomos galūnių amputacijos, plakimas, apakinimas. Moterys ir religinių bei etninių mažumų atstovai susiduria su persekiojimu.
Iranas daugelio Vakarų valstybių buvo laikomas atstumtąja šalimi, tačiau situacija pasikeitė, kai Teheranas sutiko apriboti savo branduolinę programą. Didžiausi nuopelnai dėl šio susitarimo priskiriami B.Obamos administracijai. Iranui buvo panaikinta dauguma sankcijų, atlaisvinta ekonominė kilpa, į šalį leista patekti užsienio investicijoms.
Nors Iranas atrodo atsitiesiantis ekonomiškai ir politiškai, žmogaus teisių gynėjai teigia, kad šalis vis dar daugeliu atžvilgių yra autokratinė, kur gyvenimas mažumų grupėms, moterims ir politinei opozicijai yra labai sunkus.
Iranas yra teokratija, kur žmonės balsuodami renka atstovus ir prezidentą, bet šiitų islamas yra oficiali religija, ir juo remiantis yra priimami politiniai šalies sprendimai.
„Amnesty International“ 2015-2016 m. ataskaitoje skelbia, kad Irane valdžia stipriai apribojo išraiškos laisvę, suiminėja ir įkalina žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir kitus, kurie išreiškia nepritarimą valdžiai.
Ataskaitoje teigiama, kad dažnai suimtieji kankinami, jų sąlygos būna klaikios. Kaip bausmės vis dar taikomos galūnių amputacijos, plakimas, apakinimas. Moterys ir religinių bei etninių mažumų atstovai susiduria su persekiojimu.
D.Trumpo draudimas iraniečiams tikriausiai suduos smūgį JAV ir Irano santykiams, kurie tik neseniai po ilgų dešimtmečių buvo pradėti atstatinėti.
Jemenas
Pilietinis karas Jemene prasidėjo daugiau nei prieš dvejus metus, tačiau jis yra tarsi pamirštas – pasaulio dėmesys yra sutelktas į Siriją, kur konflikto mastas yra didesnis.
Tačiau šie du karai turi daug panašumų – abiejose šalyse bombarduojamos mokyklos ir ligoninės, užsienio pajėgos rengia mirtinus antskrydžius, politinės chaosas sukūrė valdžios vakuumą, kuriame klesti ekstremistų grupuotės ir teroristai, o sukilėlių kontroliuojamos teritorijos su visais civiliais būna atkertamos nuo humanitarinės paramos.
UNICEF skelbia, kad apie 1,5 mln. vaikų Jemene trūksta maisto, 370 tūkst. – badauja.
Konfliktas šalyje prasidėjo 2015-ųjų pradžioje, kai husių sukilėliai (šiitų mažumos grupuotė iš šalies šiaurės) išvijo JAV remtą valdžią ir užėmė sostinę Saną.
UNICEF skelbia, kad apie 1,5 mln. vaikų Jemene trūksta maisto, 370 tūkst. – badauja.
Krizė greitai virto karu su daug dalyvių. Tai sudarė sąlygas IS ir „al Qaedai“ – kitiems husių priešams – sustiprėti chaoso talžomoje šalyje.
Jemenas tikriausiai mažiau dėmesio nei Sirija Vakaruose susilaukė ir dėl to, kad jo žmonėms sudėtingiau pabėgti nuo karo – daugelis jų yra pernelyg neturtingi, kad įstengtų sumokėti kontrabandininkams, kad šie juos iš šalies išgabentų. Be to, šalis yra labiau nutolusi nuo Europos nei Sirija.
Jemenas daugeliu atžvilgių yra žlugusi valstybė – jos ekonomika sugniuždyta, dėl to teroristams čia yra lengva verbuoti naujokus.
Dar iki konflikto Jemenas turėjo daug problemų – maisto ir geriamo vandens trūkumą, moterų neraštingumą, ekonomikos stagnaciją, plačiai paplitusį skurdą. Karas jas visas tik dar labiau padidino.
Libija
Vos prieš penkerius metus Libija buvo viena turtingiausių ir stabiliausių šalių Afrikoje. Jai daugiau nei 40 metų vadovavo pulkininkas Muammaras Gaddafis, kuris per 1969 m. perversmą užėmė valdžią. 6 milijonai Libijos gyventojų džiaugėsi gausių šalies naftos turtų nešama nauda.
Politinio netikrumo metai leido IS įžengti ir įsitvirtinti Libijoje. Dėl to JAV įsitraukė ir į konfliktą čia.
Kai 2011 m. per musulmoniškas šalis ritosi Arabų pavasario banga, M.Gaddafis buvo nuverstas, jam įvykdyta egzekucija. Tačiau jo nuvertimas sukūrė politinį vakuumą, ir iki šiol šalyje nėra stabilios valdžios.
Politinio netikrumo metai leido IS įžengti ir įsitvirtinti Libijoje. Dėl to JAV įsitraukė ir į konfliktą čia.
IS įsikūrė uostamiestyje Sirte – M.Gaddafio gimtinėje. Iš jo teroristai buvo galiausiai išvyti gruodžio mėnesį, tačiau ne iš šalies – JAV ir toliau rengia antskrydžius prieš IS. Sausio mėnesį JAV sumbombardavo dvi teroristų stovyklas ir nukovė mažiausiai 80 kovotojų.
Dabar šalyje dėl valdžios grumiasi trys „vyriausybės“, o dar nemažai genčių varžosi dėl įtakos ir galimybės prieiti prie naftos turtų.
Somalis
Viena skurdžiausių pasaulio šalių į pilietinį karą paniro po to, kai 1991 m. buvo nuverstas diktatorius Siadas Barre'as. Dabar, po dviejų su puse dešimtmečių karo, didžioji dalis valstybės valdymo struktūros, ekonominės infrastruktūros ir institucijų yra sunaikinta.
2012 m. atsirado nauja valdžia, tačiau kovojančios gentys ir ekstremistų grupės, tokios kaip „al Shabaab“, sugebėjo klestėti nestabiliais laikais.
Somalio BVP siekia vos 6 mlrd. JAV dolerių. 51,6 proc. šalies žmonių gyvena skurde.
„al Shabaab“ per ateinančius kelerius metus išaugo bene dvigubai, surengė daug atakų prieš valdžią ir karinius taikinius, užverbavo daug vaikų karių.
Nors šios grupuotės galia pastaraisiais metais silpsta (daugiausiai dėl Afrikos Sąjungos sprendimo į šalį atsiųsti taikdarių), Mogadiše vis dar dažnai rengiam išpuoliai. Trečiadienį čia per dvigubą sprogdinimą buvo užmušta 21 žmogus.
Somalio BVP siekia vos 6 mlrd. JAV dolerių. 51,6 proc. šalies žmonių gyvena skurde. „Human Rights Watch“ skelbia, kad namus priversti palikti gyventojai dažnai tampa seksualinio smurto aukomis.
Valdžios saugumo pajėgos, Afrikos Sąjungos kariai, su jais išvien esantys kovotojai yra kaltinami seksualiniu smurtu, išpuoliais, savavališkais suėmimais ir įkalinimais. Dažnai trukdoma ir pagalbos organizacijoms – dėl to šalyje kilusi didelė humanitarinė krizė.
Sudanas
Sudano šalies vystymąsi stabdė vykstantys konfliktai. Pats žiauriausias – Darfūro konfliktas, kuris prasidėjo maždaug 2003 m., kai kelios sukilėlių grupuotės stojo į ginkluotą kovą su valdžia Chartume. Kova vyksta iki šiol.
Valdžios atsako taikiniu tapo ne tik opozicinės grupuotės, bet ir gentys, siejamos su sukilėliais.
Smurtas išsivystė į karą, ir 2008 m. Jungtinės Tautos paskelbė, kad per Darfūro konfliktą mirė apie 300 tūkst. žmonių. Ekspertų teigimu, nuo to laiko žuvusiųjų skaičius yra dar išaugęs.
Praėjusiais metais Sudano valdžia buvo apkaltina cheminio ginklo panaudojimu prieš Darfūro gyventojus.
Sudano prezidentui Omarui al Bashirui Tarptautiniame baudžiamajame teisme buvo pateikti kaltinimai nusikaltimais žmogiškumui, įskaitant ir genocidą.
Tačiau konfliktas dar nėra pasibaigęs – praėjusiais metais Sudano valdžia buvo apkaltina cheminio ginklo panaudojimu prieš Darfūro gyventojus. Tai gali būti laikoma karo nusikaltimu. Valdžia kaltinimus pavadino gandais.
Šaliai taip pat kyla sunkumų dėl konflikto Pietų Sudane, kuris atsiskyrė 2011 m. Daugiau nei 100 tūkst. žmonių nuo 2014-ųjų spalio į Sudaną pabėgo ieškodami prieglobsčio nuo susirėmimų Pietų Sudane. Jų vis daugėja.
Pasaulio banko teigimu, nelygus bendrųjų išteklių paskirstymas ir priėjimas prie gamtos išteklių yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys konfliktą. Šalyje taip pat susipina daug ideologinių, etninių ir socio-ekonominių nesutarimų, kurie dar labiau drasko Sudaną.
