Popiežiui Pranciškui šeštadienį sukanka 80 metų, ir jis nė neketina mažinti savo pastangų reformuoti Katalikų Bažnyčią, kad ši atspindėtų jos atjautos ir nuolankumo viziją.
Praėjus trejiems metams ir devyniems mėnesiams nuo jo išrinkimo pirmuoju popiežiumi iš Amerikos žemyno, Pranciškus išlaiko jaunatvišką tempą, nors pasiekė amžių, kai kardinolai ruošiasi „pusiau pensijai“.
Tiesa, pats popiežius Pranciškus yra sakęs, kad neatmeta galimybės pasekti savo pirmtako Benedikto XVI pavyzdžiu – pastarasis 2013 metais atsistatydino dėl sveikatos būklės. Tačiau niekas nerodo, kad taip artimiausiu metu įvyks.
Kaip ir bet kuri kita diena, šeštadienis atostogų vengiančiam Pranciškui yra įprasta darbo diena: ryte vyko pamaldos su kardinolais, vėliau suplanuotas susitikimas su Maltos prezidentu bei aukšto rango Vatikano pareigūnu.
Pranciškus į Vatikaną atnešė Lotynų Amerikai būdingą darbo tempą, griežtą darbo etiką ir jėzuitų misionieriaus asketizmą. Tai bus jau ketvirtas gimtadienis, kurį buvęs Buenos Airių vyskupas švęs Vatikane.
Popiežiaus veide neįžvelgsi nuovargio požymių, nors dar jaunystėje jam buvo pašalinta dalis plaučio. Be to dažni vargina sėdmeninio nervo skausmas.
Popiežius Pranciškus, kurio tikrasis vardas – Jorge Bergoglio (Chorchė Bergoljas), gimė 1936 metų gruodžio 17 d. italų kilmės argentiniečių šeimoje. 2013 metų kovo 13 d. jis tapo 266-uoju Katalikų Bažnyčios vadovu.
Nuo tada jo gyvenimo tempas visada atrodė karštligiškas. Pats pontifikas ne kartą yra davęs suprasti, kad nemano gyvensiąs dar labai ilgai.
Pranciškus teigia norintis „varguolių bažnyčios varguoliams“. Jis siekia Katalikų Bažnyčia padaryti atjautos institucija, kuri padeda tikintiesiems susidoroti su kasdieniais sunkumais.
Jo pirmąkart paskelbti Vatikano jubiliejiniai metai buvo skirti gailesčio temai. Anot Pranciškaus, būtent gailestingumas turėtų tapti Bažnyčios veiklos pagrindu, tad neturėtų būti skubama pasmerkti arba teisti. Vis dėlto susidūręs su pasipriešinimu pačioje Bažnyčioje ir besivystančiose šalyse, Pranciškus nepasiekė didelės pažangos keisdamas Bažnyčios mokymą.
Nagrinėjant ginčijamos klausimus, pavyzdžiui, dėl gyvenimo kartu nesusituokus, homoseksualizmo ir išsiskyrusių tikinčiųjų santykių su Bažnyčia – buvo paskelbta aiškių atsakymų neduodančių išvadų, supykdžiusių konservatyvių pažiūrų veikėjus ir nuvylusių radikalus.
Tačiau bendra nuotaika neabejotinai pasikeitė. „Kas aš toks, kad teisčiau?“ – atsakė popiežius, kai jo paklausė nuomonės apie homoseksualumą, prieš kurį Bažnyčia visada buvo nusistačiusi.
Jis taip pat nurodė neribotam laikui pratęsti nurodymą kunigams atleisti nuodėmes moterims, kurios prisipažįsta nutraukusios nėštumą,
„Bažnyčia – lauko ligoninė“
Vyskupai taip pat gali leisti atskirais atvejais išsiskyrusiems ir vėl susituokusiems tikintiesiems priimti Komuniją. Bažnyčia taip pat pripažįsta, kad kartu gyvenančios nesusituokusios poros gali teisėtai negalėti susituokti dėl finansinių sunkumų.
Popiežius Pranciškus taip pat yra pripažinęs „erotinę meilės dimensiją“ kaip Dievo dovaną, tačiau taip pat ragina katalikiškąjį pasaulį susitelkti į svarbesnius dalykus.
Pontifikas taip pat neatmeta galimybės, jog ateityje dvasininkėmis galėtų tapti ir moterys.
Dėl to popiežius yra laikomas pragmatišku reformatoriumi, o ne revoliucionieriumi.
„Jam Bažnyčia yra lauko ligoninė, o ne muitinės postas, – popiežiaus pozicija yra apibūdinęs Vatikano ekspertas Marco Politi. – Tačiau doktrinos jis nepalietė. Šiuo atžvilgiu jis nėra labai progresyvus.“
Tiesa, pasak šio eksperto, Bažnyčios konservatoriai laukia savo laiko. „Tikslas yra ne surengti perversmą, bet padėti pamatus jo įpėdiniui. Tai tarsi „Arbatėlės“ judėjimas, kuris sabotavo JAV prezidento Baracko Obamos darbą, ir galiausiai sulaukė Donaldo Trumpo išrinkimo“, – sako M.Politi.
