Katalonija dėl savo nepriklausomybės referendumą organizuoja šį sekmadienį, o pirmadienį balsavę Irako kurdai milžiniška dauguma pasisakė už atskiros valstybės kūrimą. Už tai balsavo net 93 proc. referendume dalyvavusių asmenų.
Tiesa, nei katalonams, nei kurdams referendumo rezultatai valstybės kūrimo pradžios negarantuos. Tam reikės įveikti didelį tarptautinės bendruomenės pasipriešinimą ir išspręsti tarptautinės teisės klausimus. Be to, istorija rodo, kad naujų valstybių susikūrimas atneša ir kitokių, vidinių problemų.
Per pastaruosius 25-erius metus 200 pasaulio valstybių gretas papildė tik 9 naujos valstybės. Štai kokie jų likimai:
Pietų Sudanas
Savo nepriklausomybę paskelbė 2011-ųjų liepos 9-ąją, po ilgos ir kruvinos kovos su arabiška šiaurine Sudano dalimi. 99 procentai žmonių referendume palaikė Pietų Sudano valstybės kūrimo idėją. Jai pritarė ir Jungtinės Tautos, o viena svarbiausių rėmėjų buvo Jungtinės Amerikos Valstijos, padėjusi užtikrinti tarptautinį pripažinimą.
Kosovas
2008-ųjų vasario 17 d. nepriklausomybę paskelbęs Kosovas devynerius metus iki tol buvo Jungtinių Tautų administruojama teritorija. Kosovo susikūrimui pamatus padėjo NATO bombardavimai Serbijoje, po kurių buvęs šios valstybės lyderis Slobodanas Miloševičius atitraukė serbų karius iš etninių nesutarimų suskaldytų provincijų.
Juodkalnija ir Serbija
Serbijos ir Juodkalnijos vienininga valstybė susiformavo po 1991-ųjų metų, kai subyrėjo Jugoslavija. 2003 metais šios valstybės pavadinimas iš Jugoslavijos pasikeitė į Serbiją ir Juodkalniją, atsirado atskiras Juodkalnijos pavadinimas.
2006 metais juodkalniečiai galutinai atsiskyrė nuo serbų, paskelbdami apie nepriklausomos savo valstybės įkūrimą. Tų metų gegužės 21-osios referendume šią idėją palaikė 55 proc. balsavusiųjų ir po dviejų savaičių Juodkalnija pasiskelbė esanti atskira valstybė.
Rytų Timoras
Nepriklausomybę paskelbė 2002-ųjų gegužės 20-ąją, bet sprendimas buvo lemtas jau prieš metus vykusio referendumo metu, kai buvo atmestas Indonezijos siūlytas „specialios autonomijos“ statusas.
Po šio sprendimo Indonezijos karinės pajėgos ėmėsi smurto prieš Rytų Timoro gyventojus ir malšinti neramumus bei galimą pilietinį karą turėjo Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgos.
Palau
Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje esanti Mikronezijos salų grupės dalis turi tik 21 tūkstantį gyventojų, kurie gyvena 250-yje salų. Savo nepriklausomybę Palau salynas paskelbė 1994-aisiais, spalio 1-ąją dieną.
Referendumas dėl Palau atsiskyrimo buvo įvykęs dar prieš penkiolika metų iki nepriklausomybės paskelbimo. Pagrindinė jo priežastis – Palau gyventojų kalbiniai ir kultūriniai skirtumai Mikronezijos salų grupės gyventojų gretose.
Eritrėja
Jungtinės Tautos Eritrėją, kaip autonomišką regioną Etiopijos teritorijoje, išskyrė dar 1952-aisiais. Etiopija su šiuo sprendimu nesutiko ir po dešimties metų ėmėsi karinių veiksmų, kad perimtų Eritrėjos kontrolę, taip iššaukdama net tris dešimtmečius trukusį pilietinį karą.
1991-aisiais Eritrėjos Liaudies Išlaisvinimo Frontas galiausiai išvijo Etiopijos karines pajėgas iš savo regiono.1993-ųjų balandžio 27-ąją referendumo rezultatai užtvirtino Eritrėjo nepriklausomybės siekį.
Čekija ir Slovakija
1993-ųjų sausio 1-ąją Čekoslovakijos parlamentas paskelbė apie dviejų atskirų valstybių (Čekijos ir Slovakijos) sukūrimą. Po „violetinės revoliucijos“ sugriovusios komunistų partijos valdymą, tai tapo „violetinėmis skyrybomis“.
Tarptautinė bendruomenė negatyviai reagavo į Čekoslovakijos pabaigą, o „The New York Times“ 1993-iaisiais konstatavo pasaulinį liūdesį dėl po Pirmojo pasaulinio karo susikūrusios valstybės griūties. Dabarties kontekste Čekijos ir Slovakijos atskirų valstybių susikūrimas vertinamas kaip teigiamas geopolitinis poslinkis.
Pamokos
Ko galėtų pasimokyti katalonai ir kurdai, stebėdami šių 9 valstybių likimus? Iš devynių naujų valstybių keturios susiformavo dėl šalyje vykusio pilietinio karo. Likę penkerios buvo komunistinių režimų griūties ir Šaltojo karo pabaigos priežastis.
Dalis šių naujų valstybių vis dar gyvena labai sudėtingomis sąlygomis. Pietų Sudanas ir Eritrėja yra vienos skurdžiausių ir daugiausiai problemų turinčių pasaulio valstybių, kamuojamų etninių nesutarimų, bado ir ligų protrūkių.
Pietų Sudano ir Kosovo nepriklausomybių paskelbimą lėmė Jungtinių Tautų parama, kurios nei katalonai, nei kurdai neturi. Net ir tokia parama neužtikrino sklandžių pasikeitimų ir progreso.
Šie referendumai bei nepriklausomybės paskelbimo procesas yra pamoka ir Ispanijos bei Irako politikams, bandantiems suvaldyti situaciją ir išvengti dalies teritorijų atskilimo.
