Tiesa, dar prieš pabėgėliams atvykstant į prieglobsčio centrą, miestelio gyventojai surengė referendumą, kuriame 97 procentai jų balsavo prieš anksčiau uždaryto centro atidarymą ir pabėgėlių atvykimą.
„Mes nesame nusiteikę piktai, bet manau, kad tai baigsis blogai“, – apie pabėgėlių bangą Europoje kalbėjo vietinis gyventojas Zoltanas Jakusas.
Slovakija buvo viena iš valstybių, kuri priešinosi 120 tūkstančių pabėgėlių pasidalijimui ir jų priėmimo kvotoms. Gabčikovo gyventojai taip pat sutartinai teigia, kad už tūkstančių kilometrų vykstantis musulmonų karas neturėti tapti jų problema.
Nenori nepažįstamų žmonių
Paprasta 5000 gyventojų turinčio Gabčikovo diena atrodo taip: miestelio gatve gali pamatyti dviračiu važiuojantį pensininką, moterys soduose tvarko gėlynus, didesni gyventojų susibūrimai matyti tik prie parduotuvių. Miestelyje visi žino vienas kito vardus, kas palaiko kokį futbolo klubą, kas kokį alų mėgsta. Dauguma miestelio gyventojų – vengriškai kalbantys katalikai.
Gabčikovo gyventojai nėra šaltakraujai rasistai, tačiau jie užduoda tuos pačius klausimus, kurie kamuoja daugelį europiečių, besijaudinančių dėl augančio pabėgėlių ir ekonominių migrantų skaičiaus.
„Kas tie žmonės? Iš kur jie ateina? Kodėl jie čia?“, – retoriškai klausė 27 metų Gabčikovo gyventojas Danielis Koczkas.
„Kas tie žmonės? Iš kur jie ateina? Kodėl jie čia?“, – retoriškai klausė 27 metų Gabčikovo gyventojas Danielis Koczkas. Jis pamojavo pro šalį dviračiu pravažiuojančiai savo mamai ir pratęsė: „Mes neturime problemų dėl to, kad jų odos spalva bus kitokia, bet mes jų nepažįstame“.
Šalia stovėjęs „Volkswagen“ gamykloje dirbantis jo draugas Zoltanas Zsemlye įsiterpė į pokalbį: „Jei jie iš tiesų pabėgėliai, tai kodėl jie nebėga į arabų šalis?“. 26 metų vaikinas pasiteiravo, kiek arabų šalys priėmė pabėgėlių.
Nesulaukę atsakymo vaikinai kartu rėžė: „Nė vieno!“. Pro šalį ėjusios jaunos moterys, stumiančios vežimėlius su kūdikiais, paklaustos, kaip jos reaguoja į pabėgėlių krizę, sakė: „O ar jūs norėtumėt jų savo namuose?“. Visi žmonės sutartinai teigė, kad labiausiai baiminasi, jog pabėgėlių gretose atsiras ir piktų kėslų turinčių žmonių.
Baiminasi teroro aktų
Miestelio gyventojai slapčia baiminasi, kad prie Dunojaus upės esanti užtvanka ir hidroelektrinė taps teroristų taikiniu. „Jie jau nugriovė tuos Amerikos dvynius bokštus, tai kodėl dar nesusprogdinus užtvankos? Vandens tada būtų va iki tiek“, – rodydama į aukštai iškilusį bažnyčios bokštą aiškino daržoves pardavinėjanti Gabčikovo gyventoja.
Daugelis gyventojų spėja, kad jauni musulmonai vyrai tiesiog valkiosis gatvėse ir kaulys pinigų.
Daugelis gyventojų spėja, kad jauni musulmonai vyrai tiesiog valkiosis gatvėse ir kaulys pinigų.
Miestelyje dirbantis menininkas iš Vengrijos Peteris Borbely tikino, kad Gabčikovo gyventojus kamuoja visus europiečius ištinkančios baimės. „Jie bijo. Tai mažas miestelis, beveik kaimas. Jie vengia net tokių prašalaičių kaip aš“.
Pabėgėliai – ne naujiena
Tiesa, Gabčikovui jau teko priimti pabėgėlių būrį. Balkanų karo metu Slovakijos technikos universiteto patalpose glaudėsi įvairių tautybių migrantai. „Turėjom čečėnų, iraniečių, rumunų, net pabėgėlių iš Šri Lankos“, – pasakojo patalpas administruojantis Zoltanas Jarošas.
Z.Jarošo teigimu, nuo 1993 iki 2008 metų daugiau nei 5000 migrantų glaudėsi universitetui priklausančiose patalpose.
„Nebuvo nei vieno nusikaltimo. Gal kas ir nugvelbė kokį obuolį nuo medžio, bet jokių vagysčių, apiplėšimų ar išprievartavimų“, – teigė jis. Jo teigimu, mažai tikėtina, kad ir dabar atvykę pabėgėliai užsiliks. Dauguma iš 800 Slovakijai tekusių pabėgėlių lauks progos išvykti į Austriją, kur jų laukia bendruomenės nariai.
Austrija jau neturi vietos, tad mes esame geri kaimynai ir jiems padedame, – konstatavo Z.Jarošas.
„Austrija jau neturi vietos, tad mes esame geri kaimynai ir jiems padedame“, – konstatavo Z.Jarošas.
Už valandos kelio nuo Vienos esanti Gabčikovas taps tik laikina stotele. „Čia jie miegos, valgys, susitiks su socialiniais darbuotojais, mokysis vokiečių kalbos, o tada išvyks į Austriją“, – sakė patalpų administratorius.