Mėnesį protestus Minske stebėjęs Europos humanitarinio universiteto (EHU) komunikacijos vadovas Maksimas Milta tikino, kad negalima paneigti fakto, jog žmonės nuo protestų pavargo tiek fiziškai, tiek emociškai. Esą toks nuovargis buvo jaučiamas jau pirmosiomis demonstracijų dienomis, kai buvo sulaikoma tūkstančiai žmonių.
„Tačiau kiekvieną kartą, kai įsitraukdavo vis daugiau įvairių socialinių grupių, tai suteikdavo tam tikrą pakilimą, kurio kulminaciniu tašku tapdavo milžiniškos sekmadieninės demonstracijos“, – sakė jis.
Priešingai nei anksčiau, šiemet protestuose dalyvauja ne tik tokios tradicinės visuomenės grupės kaip pasiturintys Minsko gyventojai ar studentai. Savo atskirus maršus rengia moterys, pensininkai, žmonės su negalia, protestuoja ir medikai, sportininkai, kultūros sektoriaus darbuotojai.
„Emocinio nuovargio negalima neigti, tačiau neteisybės jausmas yra labai svarbus. Jei paklaustumėte, kokį jausmą šiandien (penktadienį – red.) jaučia baltarusiai, tai yra neteisybės jausmas, kurį paskatino Bandarenkos mirtis“, – 15min teigė M.Milta.
Ketvirtadienį pranešta apie 31 metų Romano Bandarenkos mirtį. Jaunas vyras buvo sumuštas ir sulaikytas atėjęs į garsiąją „Permainų aikštę“ Minske, kurioje tuo metu civilių rūbais apsirengę milicininkai plėšė baltai-raudonas juostas. Galvos ir kitas traumas patyręs vyras mirė ligoninėje. Pareigūnai pareiškė, kad vyras buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tuo tarpu jį apžiūrėję medikai tvirtina, tiesa, anonimiškai, jog vyro kraujyje nerasta alkoholio.
Ketvirtadienį vakare gėlėmis ir žvakėmis nešini žmonės užtvindė „Permainų aikštę“, penktadienį tūkstančiai baltarusių R.Bandarenką pagerbė tylos minute.
„Žinia apie jo mirtį iškart pademonstravo stiprų išsekusios, priespaudą patyrusios tautos solidarumą. Tai, kas ketvirtadienį prasidėjo Minske, yra nauja solidarumo banga, todėl nuovargis dabar yra nustumtas į antrą planą“, – sakė M.Milta.
Šaltis įtakos nedaro
Artėjant žiemai Baltarusijoje temperatūra dienomis nesiekia nė 10°C. Tačiau M.Milta nemano, kad šaltis demotyvuos protestuotojus:„Faktorių, kurie, pagal visus loginius dėsnius, turėjo pristabdyti žmonių ryžtą, jau yra per akis“.
Esą protestai tęsiasi beveik šimtą dienų, prasidėjo mokslo metai, siaučia koronaviruso pandemija, kurios neigimas buvo vienas pirmųjų katalizatorių, privertusių baltarusius išeiti į gatves dar prieš rinkimus.
„Priežasčių, kurios turėjo pristabdyti žmonių norą burtis ir kovoti už savo teises – labai daug. Tačiau realybė yra kitokia. Visuomenės motyvaciją skatina ne kažkoks geopolitinis apsisprendimas ar vienkartinis incidentas, o nuoseklus reikalavimas atkurti teisę į laisvus rinkimus, taip pat ir orumo reikalavimas.
Ir toks pagrindas yra kur kas veiksmingesnis nei tas, kuriuo veikia režimas ir jo pagalbininkai“, – 15min tikino M.Milta.
Anot EHU komunikacijos direktoriaus, prie protestų kol kas neprisijungė tik dvi visuomenės grupės – jėgos struktūrų darbuotojai silovikai ir aukščiausio rango valdininkai. Tiesa, „Baltarusijos solidarumo fondas“ paskelbė, kad į jį paramos kreipėsi jau apie 600 silovikų, pasitraukusių iš tarnybos.
M.Milta sako, kad kelio atgal nebeturi nė viena pusė.
„Galbūt protestai įgaus naujas formas, apie ką kalbėjo ir Cichanouskaja, o tai yra sveikintina. Bet ženklų, rodančių, kad protestai žlugo, tikrai nėra – net priešingai. Režimo agresija taikių protestuotojų atžvilgiu yra geriausias to įrodymas“, – sakė jis.
Praėjusį sekmadienį per protestus sulaikyta virš tūkstančio žmonių. Toks areštų mastas prilygsta tik pirmosioms dienoms po rinkimų, kai per kelias paras sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių.
Taiki protestų tapatybė
Pasak M.Miltos, kol kas smurto iš protestuotojų pusės apraiškų nematyti. Esą baltarusiams taikus protesto pobūdis yra vienas svarbiausių išraiškos būdų.
„Labai svarbu atrasti faktorių, pagal kurį gali save priešpastatyti kitai pusei. Tai nėra tik simboliai kaip Vytis, baltai-raudona vėliava, bet ir tam tikri elgesio bruožai.
Režimo elgesys pirmiausia yra grįstas agresija ir smurtu, vykdomu paslapčia: be uniformų, atpažinimo ženklų, nuošalesnėse vietose užpuolant žmones. Protestuotojai save priešpastato režimui per taikų elgesį, per švarą“, – tikino jis.
Baltarusiai į protestus nešasi šiukšlių maišus, kad gatvėse nepaliktų šiukšlių ir neleistų režimo propagandai jų diskredituoti.
Savo ruožtu režimo propaganda daug dėmesio skiria grupėms, kurios stereotipiškai asocijuojamos su radikaliomis pažiūromis, pavyzdžiui, futbolo sirgaliai, anarchistai. Taip, pasak M.Miltos, bando pademonstruoti neva ekstremistinį protestuotojų charakterį.
Penktadienį Europos Sąjunga (ES) įspėjo galinti sugriežtinti sankcijas dėl R.Bandarenkos nužudymo.
„Tai yra nežmoniškas ir gėdingas Baltarusijos pareigūnų veiksmų rezultatas“, – pareiškė ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio atstovas Peteris Stano.
Masiniai protestai Baltarusijoje kilo rugpjūčio 9 dieną paskelbus, neva prezidentu buvo perrinktas Aliaksandras Lukašenka, kuris surinko daugiau nei 80 proc. balsų. Jau pirmąjį naktį režimas protestuotojus pasitiko smurtu ir masiniais sulaikymais: skaičiuojama, kad nuo demonstracijų pradžios jau sulaikyta apie 20 tūkst. žmonių.
