Per Armėnijos užsienio reikalų ministro Ararato Mirzojano ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministro Jeyhuno Bayramovo diskusijas susitarimas nepasiektas, bet A.Blinkenas sakė, kad padaryta pažanga.
„Abi šalys pastarosiomis dienomis aptarė kai kuriuos labai sunkius klausimus ir padarė apčiuopiamą pažangą dėl ilgalaikio taikos susitarimo, – sakė JAV valstybės sekretorius. – Tikiuosi, jie mato, kad susitarimas ranka pasiekiamas.“
Vėliau A.Blinkenas pridūrė, kad abi šalys pademonstravo nuoširdų įsipareigojimą normalizuoti santykius ir užbaigti seną konfliktą.
„Armėnija ir Azerbaidžanas iš principo sutarė dėl tam tikrų sąlygų ir geriau supranta vieni kitų pozicijas neišspręstais klausimais“, – sakė jis.
Abi šalys po derybų paskelbė tokius pačius pareiškimus, kad išdėstė savo pozicijas dėl santykių normalizavimo, tačiau pripažino, kad pozicijos kai kuriais svarbiais klausimais vis dar skiriasi.
Abi šalys du kartus kariavo dėl Azerbaidžano Kalnų Karabacho regiono – 10-e dešimtmetyje ir 2020 metais. Per šiuos karus žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o dėl Kalnų Karabacho, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, nuolat kyla susirėmimų.
Praėjusią savaitę Azerbaidžanas vėl padidino įtampą įrengęs patikros punktą Lačino koridoriuje – vienintelėje sausumos jungtyje tarp Armėnijos ir Kalnų Karabacho. Armėnija šį žingsnį laiko suderėto ugnies nutraukimo pažeidimu.
A.Mirzojano ir J.Bayramovo derybos vyko uždarame JAV valstybės departamento objekte Arlingtone šalia JAV sostinės.
A.Blinkenas gyrė ministrus už jų lyderystę. Jis sakė pasiūlęs jiems grįžti į savo sostines ir „perduoti savo vyriausybėms, kad su papildoma gera valia, lankstumu ir kompromisu susitarimas yra ranka pasiekiamas“.
Tačiau Rusija anksčiau šią savaitę pareiškė, kad nėra alternatyvos susitarimui, kurį ji pasirašė su abiem kariaujančiomis šalimis 2020 metais.
„Kol kas nėra jokio kito teisinio pagrindo, kuris padėtų rasti sprendimą. Alternatyvos šiems trišaliams dokumentams nėra“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
