Kelionė, vyksianti kovo 3-8 dienomis, „tęsia plačias konsultacijas ir koordinavimąsi su NATO sąjungininkais ir Europos partneriais dėl besitęsiančio Rusijos iš anksto suplanuoto neišprovokuoto ir nepateisinamo karo prieš Ukrainą“, – pareiškime cituojamas Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as.
Jungtinių Valstijų ambasada Vilniuje pranešė, jog A.Blinkenas Vilniuje susitiks su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, ministre pirmininke Ingrida Šimonyte ir užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu bei „aptars bendras pastangas remiant Ukrainą, stiprinant NATO, skatinant demokratiją ir žmogaus teises bei puoselėjant gilesnį ekonominės veiklos ir energetikos bendradarbiavimą“.
Pasak Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoriaus Roberto S.Gilchristo, JAV valstybės sekretoriaus vizitas akcentuoja šalies solidarumą su Lietuva ir kitomis NATO sąjungininkėmis Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje.
-
Buvęs kariuomenės vadas – apie Ukrainos pavyzdį Lietuvai: tik besipriešinanti šalis sulaukia paramos
-
Kijevietė Tamara: kad neišprotėtume, siaubingą tikrovę paverčiame žaidimu
-
Adamas Michnikas: „Tai to pasaulio, kuriame gyvenome nuo 1989 m., pabaiga“
-
„Vičiūnai“ priima „būtinus, neatidėliotinus sprendimus“ dėl verslo Rusijoje
-
Ukrainos karas Vokietijoje paskatino raginimus grąžinti karo tarnybą
„Tai parodo mūsų tvirtą bendradarbiavimą saugumo ir ekonominių ryšių srityse, bendras demokratines vertybes ir žmonių tarpusavio ryšius, užtikrinančius, kad mūsų draugystė išliks tokia pat stipri ir ateityje“, – teigia ambasadorius.
Valstybės sekretorius pirmiausia lankysis Briuselyje, kur susitiks su savo kolegomis iš Europos Sąjungos ir NATO šalių.
Vizitas Kišiniove vyks Vakarų lyderiams nerimaujant, jog Maskvos išpuolis prieš Kijevą gali išplisti į Moldovą – kitą buvusią sovietinę respubliką tarp Rumunijos ir Ukrainos, šiuo metu patiriančią Ukrainos pabėgėlių antplūdį.
Moldovoje yra proputiniškas Padniestrės separatistinis regionas. Šios šalies prezidentė Maia Sandu 2020-aisiais buvo išrinkta kaip provakarietiškos platformos kandidatė.
Tuo tarpu Lenkija nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną yra priešakinėse linijose priimant Ukrainos karo pabėgėlius.
Trečiadienį paskelbto naujausio Jungtinių Tautų vertinimo duomenimis, Lenkija jau priėmė daugiau nei 450 tūkst. arba 51,9 proc. visų Ukrainą palikusių žmonių.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis neseniai pareiškė bijantis Rusijos atakos prieš Lenkiją, Suomiją ar Baltijos šalis.
NATO įsipareigojo sustiprinti savo karinius resursus rytinėje Europoje, ypač Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rumunijoje.
