Rusų ir amerikiečių diplomatijos vadovai tą pačią dieną susitiko akis į akį Švedijoje ir aptarė pastarojo meto Kijevo ir jį remiančių Vakarų valstybių kaltinimus, kad Rusija šią žiemą gali įsiveržti į Ukrainą.
Vakarai jau kelias savaites skambina pavojaus varpais dėl rusų pajėgų telkimo netoli šios valstybės sienos, vėl augant įtampai regione, kur ilgametis konfliktas pareikalavo jau 13 tūkst. žmonių gyvybių.
Maskva, 2014 metais aneksavusi Ukrainai priklausantį Krymą ir pradėjusi remti su Kijevu kovojančius separatistus, kategoriškai neigia planuojanti įsiveržti ir kaltina NATO įtampos kurstymu.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu paragino suteikti „ilgalaikių saugumo garantijų“, kurios nutrauktų NATO plėtrą į rytus.
S.Lavrovui perspėjus, kad į Europą „grįžta košmariškas karinės konfrontacijos scenarijus“, A.Blinkenas pareiškė, jog „tikėtina, kad artimiausiu metu prezidentai pasikalbės tiesiogiai“.
Rusija pareiškė besitikinti, kad artimiausiomis dienomis bus užmegztas „kontaktas“ tarp V.Putino ir J.Bideno.
„Dėl datos dar nesusitarta. Yra sunkumų derinant abiejų lyderių darbo kalendorius, bet kontaktas labai reikalingas, mūsų problemų daugėja“, – sakė užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
JAV – „labai susirūpinusios“
„Dvišaliuose reikaluose, kurie vis labiau artėja prie ūmios kritinės fazės, jokio judėjimo nėra. Nėra abipusio supratimo, kaip deeskaluoti situaciją Europoje“, – kalbėjo viceministras. Jį citavo Rusijos naujienų agentūros.
„Situacija Europoje kelia didelį nerimą, – pridūrė jis. – Akivaizdu, kad tai bus viena pagrindinių pokalbio temų prezidentų lygiu.“
Dalyvaudamas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikime, S.Lavrovas apkaltino NATO perkeliant savo karinę infrastruktūrą vis „arčiau Rusijos sienų“.
Pasak A.Blinkeno, Vašingtonas yra „labai susirūpinęs dėl Rusijos planų atnaujinti agresiją Ukrainos atžvilgiu“. Amerikiečių diplomatijos vadovas taip pat perspėjo, kad Rusijos laukia „rimtos pasekmės“, jei ji „nuspręstų tęsti konfrontaciją“.
Tačiau vyriausiasis JAV diplomatas pasiūlė ir kompromiso galimybę, teigdamas, kad jo šalis pasirengusi „palengvinti sąlygas“ visiškam Minsko taikos susitarimų įgyvendinimui.
Šiais susitarimais, pasiektais po 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, siekiama išspręsti konfliktą su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje, tačiau dokumentų nuostatos taip ir nebuvo įgyvendintos.
„Geriausias būdas užkirsti kelią krizei yra diplomatija“, – pabrėžė A.Blinkenas.
Vienas aukšto rango amerikiečių pareigūnas nurodė, kad valstybės sekretorius pasiūlė JAV ir Rusijos ekspertams susitikti ir parengti veiksmų planą, skirtą užtikrinti, kad visos šalys laikytųsi susitarimų.
