„Mes neketiname jų išbraukti iš sąrašo“, – teigė A.Blinkenas Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitete po vieno iš Respublikonų partijos įstatymų leidėjo klausimo.
„Jei tokia peržiūra bus atliekama, ji bus grindžiama įstatymų ir Kongreso nustatytais kriterijais“, – sakė valstybės sekretorius.
„Tai labai aukšta kartelė“, – nurodė jis.
-
Kuboje vyksta vietos valdžios rinkimai
-
JAV įtraukė Kubą, Nikaragvą, „Wagner“ grupę į religijos laisvės pažeidėjų „juodąjį“ sąrašą
-
EŽTT – Kubos, Sirijos, Irako piliečių skundai dėl neįleidimo į Lietuvą, laisvės suvaržymo
-
Kubietis Carlosas: „Savo šalyje aš galėjau sėsti į kalėjimą. Leiskite man dirbti ir kurti Lietuvoje“
A.Blinkeno pirmtakas respublikonas Mike'as Pompeo 2021-ųjų sausį netikėtai vėl įtraukė Kubą į terorizmo rėmėjų sąrašą, o tai gerokai apsunkino užsienio investicijas, nes įmonės rizikuoja sulaukti teisinių pasekmių Jungtinėse Valstijose.
Toks žingsnis vainikavo tuometinio JAV prezidento Donaldo Trumpo bandymus pakeisti jo pirmtako Baracko Obamos inicijuotą susitarimą su komunistine sala ir ilgamete priešininke.
Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas teigė, kad šis A.Blinkeno pareiškimas jo nenustebino.
„Sekretorius A.Blinkenas patvirtino akivaizdų faktą: dabartinė JAV administracija niekada neketino atšaukti D.Trumpo neteisingo Kubos priskyrimo prie terorizmo rėmėjų valstybių, nes tai buvo nenaudinga jos nusikalstamai ekonominio dusinimo politikai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė B.Rodriguezas.
Dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas, buvęs B.Obamos viceprezidentas, iš esmės laikosi D.Trumpo vykdytos politikos Kubos atžvilgiu ir po to, kai ten buvo numalšinti retai pasitaikantys protestai, ėmėsi tolesnių veiksmų.
Kai kurie analitikai jo poziciją sieja su būgštavimais dėl respublikonų įsitvirtinimo tarp lotynų amerikiečių rinkėjų, ypač svarbioje Floridos valstijoje.
Iranas, Šiaurės Korėja ir Sirija – vienintelės kitos į terorizmą remiančių šalių sąrašą įtrauktos šalys.
M.Pompeo, priimdamas sprendimą, Kubos nesiejo su jokiais pastarojo meto teroro aktais, bet atkreipė dėmesį į Havanos sprendimą atsisakyti išduoti Kolumbijos nacionalinio išvadavimo armijos (ELN) lyderius tuometinei Bogotos dešiniajai vyriausybei.
Kolumbija, kuriai šiuo metu vadovauja pirmasis kairiųjų pažiūrų prezidentas Gustavo Petro, pratęsė derybas su ELN ir nusprendė pripažinti šią grupuote politine organizacija.
