„Pekinui bandant užgniaužti birželio 4-osios atminimą, Jungtinės Valstijos solidarizuojasi su tais, kurie tęsia kovą už žmogaus teises ir asmeninę laisvę“, – sakoma A. Blinkeno pareiškime.
„Prieš 35-erius metus Tiananmenio aikštėje sukilusių žmonių drąsa ir pasiaukojimas nebus pamiršti“, – teigė jis.
A. Blinkenas, kuris nuo praėjusių metų du kartus lankėsi Kinijoje tikėdamasis stabilizuoti santykius, nevengė 1989 metų birželio 4-ąją įvykdytą susidorojimą pavadinti žudynėmis.
A. Blinkenas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos palaikė Tiananmenio protesto akcijos dalyvių raginimus Kinijai pripažinti žmogaus teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje.
„Toliau kalbėsime ir bendradarbiausime su tarptautine bendruomene, kad skatintume atsakomybę už KLR žmogaus teisių pažeidimus tiek šalies viduje, tiek už jos ribų“, – sakė jis, turėdamas omenyje Kinijos Liaudies Respubliką.
Kinija seniai slopina bet kokius prisiminimus apie šias žudynes, kai Kinijos vyriausybė įsakė kariuomenei nutraukti kelis mėnesius trukusius protestus.
Apytikriai 180 tūkst. karių ir ginkluotų policijos pareigūnų tada pajudėjo su tankais ir šarvuotomis mašinomis ir šaudė į minią, kuri veržėsi į Tiananmenio aikštę.
Žuvusiųjų skaičius iki šiol nežinomas. Manoma, kad per operaciją, kuri prasidėjo naktį prieš tai ir baigėsi 1989 metų birželio 4-osios rytą, žuvo šimtai, jei ne tūkstančiai žmonių.