Kalbėdamas Kongrese A.Blinkenas bandė atremti kritiką šiam susitarimui ir sakė, kad nors sutartis dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos netobula, ji geresnė už kitas alternatyvas.
„Mes ir toliau manome, kad susitarimo laikymasis būtų geriausias būdas spręsti Irano keliamą branduolinę problemą ir užtikrinti, kad Iranas, kuris jau dabar elgiasi neįtikėtinai agresyviai, neturėtų branduolinio ginklo“, – sakė valstybės sekretorius Senato Užsienio reikalų komiteto nariams.
„Išbandėme kitą planą – pasitraukti iš sutarties, siekiant daryti didesnį spaudimą“, – sakė jis ir pridūrė, kad dėl to laikas, per kurį Iranas galėtų pasigaminti branduolinę bombą, jei to panorėtų, „sutrumpėjo iki kelių savaičių“, o susitarimas užtikrintų, kad tam reikėtų ne mažiau kaip vienų metų.
Pagal Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamą sutartį Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.
Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.
Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.
Iranas jau metus derasi tiesiogiai su Prancūzija, Vokietija, Jungtine Karalyste, Rusija bei Kinija, ir netiesiogiai su Jungtinėmis Valstijomis dėl JCPOA atgaivinimo.
Tiek JAV, tiek Irano pareigūnai sako, kad dauguma klausimų jau išspręsti. Vienas svarbiausių likusių nesutarimų yra Teherano reikalavimas Vašingtonui išbraukti Irano islamo revoliucinės gvardijos korpusą (IRGC) iš JAV „užsienio teroristinių organizacijų“ sąrašo.
