Ilgai lauktoje kalboje, kuri laikoma išsamiausia Joe Bideno administracijos kalba Kinijos politikos klausimais, A.Blinkenas teigė, kad Pekinas kelia „rimčiausią ilgalaikį iššūkį tarptautinei tvarkai“, nors pastaraisiais mėnesiais JAV skiria daug dėmesio Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.
„Kinija yra vienintelė šalis, ne tik turinti ketinimų pertvarkyti tarptautinę tvarką, bet vis didesnių ekonominių, diplomatinių, karinių ir technologinių galių tai padaryti“, – A.Blinkenas sakė George'o Washingotno universitete.
„Pekino vizija atitolintų mus nuo visuotinių vertybių, kuriomis per pastaruosius 75 metus rėmėsi didelė dalis pasaulio pažangos“, – sakė jis.
„Prezidentas J.Bidenas mano, kad šis dešimtmetis bus lemiamas. Veiksmai, kurių imsimės namuose ir drauge su viso pasaulio šalimis nulems, ar mūsų bendra ateities vizija bus įgyvendinta“, – kalbėjo JAV valstybės sekretorius.
A.Blinkenas pripažino augantį sutarimą, kad Jungtinės Valstijos negali pakeisti Kinijos judėjimo trajektorijos, kai prezidentas Xi Jinpingas laikosi vis ryžtingesnės pozicijos tiek savo šalyje, tiek užsienyje.
„Taigi, mes formuosime strateginę aplinką aplink Pekiną, įgyvendindami savo atviros ir įtraukios tarptautinės sistemos viziją“, – sakė jis.
Nenori „Šaltojo karo“
Be jokios retorinės pompastikos kalbėjęs A.Blinkenas labai išsiskyrė iš buvusios Donaldo Trumpo administracijos atstovų, kurie nevengdavo atvirai kalbėti apie konfliktą su Kinija.
A.Blinkenas, kuris keliaudamas po Afrikos ir Lotynų Amerikos šalis bandė nesureikšminti konkurencijos su Kinija, neprašė šalių stoti į kurią nors vieną pusę.
„Mes nelaukiame konflikto ar naujo Šaltojo karo. Priešingai, mes esame pasiryžę išvengti jų abiejų“, – kalbėjo A.Blinkenas.
„Mes nesiekiame blokuoti Kinijos kaip didelės galios, taip pat (nesiekiame) neleisti Kinijai – ar bet kuriai šaliai – auginti savo ekonomiką ar siekti savo žmonių interesų“, – pridūrė jis.
Tačiau A.Blinkenas patikino, kad pasaulinės tvarkos, įskaitant tarptautinę teisę ir susitarimus, gynimas „suteiks galimybę sugyventi ir bendradarbiauti visoms šalims, įskaitant JAV ir Kiniją“.
J.Bideno administracijos pareigūnai planuoja bendradarbiauti su Kinija klimato kaitos srityje. Šių dviejų didžiausius kiekius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančių šalių atstovams susitikus prieš pernykštį viršūnių susitikimą Glazge.
Toks bendradarbiavimas sulaukė kritikos kai kuriuose Jungtinių Valstijų rajonuose, kur visuomenės apklausos rodo, kad per pastaruosius kelerius metus visuomenės nuomonė apie Kiniją labai pablogėjo.
Jungtinės Valstijos bendradarbiauja su Kinija, nors kaltina Pekiną vykdant genocidą vakariniame Sindziango regione, kur kalinama daugiau nei vienas milijonas uigūrų ir kitų daugiausia musulmoniškų, tiurkiškai kalbančių mažumų atstovų.
Azija vėl dėmesio centre
Pareiškęs, kad Kinija „išbandys amerikietišką diplomatiją“ kaip niekada iki šiol, A.Blinkenas pranešė apie vadinamųjų Kinijos namų atidarymą JAV Valstybės departamente, politikos koordinavimui regione.
A.Blinkenas turėjo pasakyti šią kalbą gegužės pradžioje, tačiau jam teko ją atidėti, kai sekretoriui buvo diagnozuota koronavirusinė infekcija.
Ja siekiama parodyti, kad Jungtinės Valstijos ir toliau yra sutelkusios savo dėmesį į Aziją, kuri nuo šios administracijos darbo pradžios buvo laikoma prioritetine kryptimi, nepaisant kelių mėnesių konfrontacijos su Rusija dėl jos invazijos į Ukrainą.
Be to, šį mėnesį J.Bidenas aplankė sąjungininkes Japoniją ir Pietų Korėją ir priėmė Pietryčių Azijos lyderius pirmajame tokio pobūdžio viršūnių susitikime Vašingtone.
Nors mūsų politika nepasikeitė, pasikeitė tai, kad Pekino prievarta auga, sakė A.Blinkenas.
A.Blinkenas ketvirtadienį apkaltino Pekiną didinant įtampą dėl Taivano ir tvirtino, kad JAV politika nepasikeitė po to, kai prezidentas J.Bidenas pareiškė, kad Vašingtonas gintų salą.
„Nors mūsų politika nepasikeitė, pasikeitė tai, kad Pekino prievarta auga“, – sakė A.Blinkenas.
Jis atkreipė dėmesį į Pekino bandymus „nutraukti Taivano santykius su viso pasaulio šalimis ir neleisti jam dalyvauti tarptautinėse organizacijose“.
„Be to, Pekinas vis dažniau pasitelkia provokacinę retoriką ir veiklą, pavyzdžiui, beveik kasdien skraidina Liaudies išlaisvinimo armijos lėktuvus netoli Taivano“, – sakė amerikiečių diplomatijos vadovas.
Pagyręs Taivaną kaip „gyvybingą demokratiją ir pirmaujančią ekonomiką“, A.Blinkenas sakė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau palaikys su sala „tvirtus neoficialius santykius“, įskaitant ginklų tiekimą, tačiau pakartojo, kad Jungtinės Valstijos pripažįsta tik Pekiną.
„Prieštaraujame bet kokiems vienašališkiems status quo pakeitimams iš bet kurios pusės, nepalaikome Taivano nepriklausomybės ir tikimės, kad tarpvalstybiniai nesutarimai bus išspręsti taikiomis priemonėmis“, – sakė jis.
Ši kalba pasakyta praėjus kelioms dienoms po to, kai J.Bidenas sukėlė bangas Tokijuje vykusioje spaudos konferencijoje pareiškęs, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios ginti Taivaną – savivaldą turinčią demokratiją, į kurią kėsinasi Pekinas – karine jėga.
Jungtinės Valstijos 1979-aisiais nutraukė oficialius diplomatinius santykius su Taibėjumi ir pripažino Pekiną. Tačiau jos teikia Taivanui ginklų savigynai ir sąmoningai neatskleidžia, ar įsikištų panaudodamas karinę jėgą invazijos atveju.
