„Esame labai susirūpinę dėl Rusijos planų atnaujinti agresiją Ukrainos atžvilgiu“, – per dvišales derybas Stokholme Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui pasakė A.Blinkenas.
JAV ir Rusijos diplomatijos vadovai susitiko Švedijos sostinėje vykstančio Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų susitikimo kuluaruose. ESBO yra vienas iš nedaugelio tarptautinio dialogo forumų, kuriam priklauso ir JAV, ir Rusija.
Nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, šiai institucijai pavesta stebėti, kaip laikomasi taikos susitarimų, kuriais siekiama išspręsti konfliktą su separatistais Rytų Ukrainoje.
Kijevo sąjungininkai Vakaruose pastarosiomis savaitėmis skambina pavojaus varpais dėl naujo Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienų ir galimos invazijos.
Rusija įnirtingai neigia planuojanti įsiveržimą į Ukrainą ir kaltina NATO kurstant įtampą.
A.Blinkenas „pakartojo Jungtinių Valstijų raginimą Rusijai atitraukti savo pajėgas ir grįžti prie taikos meto padėties, taip pat laikytis Minsko susitarimų ir paliaubų Donbase“, sakoma Valstybės departamento atstovo Nedo Price'o pranešime.
„Jis pabrėžė, kad geriausias kelias į priekį yra diplomatija, kartu su visokeriopu Minsko susitarimų įgyvendinimu – procesu, kurį Jungtinės Valstijos nusiteikusios ir pasiruošusios paremti, – pridūrė N.Price'as. – Jeigu Maskva pasirinktų karinio eskalavimo kelią, sekretorius leido suprasti, kad Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkai yra pasiruošę užtikrinti, kad tai Rusijai užtrauktų reikšmingą kainą.“
Tuo metu S.Lavrovas per pokalbį su A.Blinkenu pareiškė, kad Ukrainos įtraukimas į JAV „geopolitinius žaidimus“ privers Maskvą imtis atsakomųjų priemonių, pranešė rusų Užsienio reikalų ministerija.
„Buvo pabrėžta, kad Rusijos teisėtų nuogąstavimų ignoravimas, Ukrainos įtraukimas į JAV geopolitinius žaidimus, kai NATO pajėgos dislokuojamos betarpiškai arti mūsų sienų, sukelt pačių rimčiausių pasekmių, privers imtis atsakomųjų priemonių karinei ir strateginei pusiausvyrai atkurti“, – pridūrė Rusijos URM.
Pasak S.Lavrovo, alternatyva galėtų būti ilgalaikės saugumo garantijos regionui prie Rusijos vakarinių sienų, „ką reikia vertinti kaip primygtiną reikalavimą“, sakoma ministerijos pranešime.
Netrukus po Krymo aneksijos prorusiški separatistai 2014 metais užėmė du rytinius Ukrainos regionus. Šis ilgai rusenantis konfliktas jau pareikalavo per 13 tūkst. gyvybių.
Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Maskvą remiant separatistų kovotojus kariais ir ginklais. Kremlius šiuos kaltinimus neigia.
Per konfliktą prorusiški separatistai Ukrainos rytuose paskelbė Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“, bet tarptautinė bendrija jų nepripažįsta. Šiuos darinius nuo likusios Ukrainos teritorijos dalies skiria vadinamoji kontaktinė linija, pagrįsta Minsko susitarimais.
Šalys derasi Trišalėje kontaktinėje grupėje dėl konflikto Rytų Ukrainoje sureguliavimo. Be to, padėties Donbase sureguliavimas aptarinėjamas vadinamojo Normandijos ketverto, kurį sudaro Ukraina, Rusija, Vokietija ir Prancūzija, lygiu.
Per derybas su JAV diplomatijos vadovu S.Lavrovas pabrėžė „būtinybę Kijevui besąlygiškai ir visiškai įgyvendinti Minsko [susitarimų] kompleksą, įskaitant tiesioginio dialogo su LLR („Luhansko liaudies respublikos“) ir DLR („Donecko liaudies respublikos“) valdžia“, nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
„Šiuo kontekstu buvo pabrėžta, kad vėliausios iniciatyvos keisti Ukrainos vidaus įstatymus tiesiogiai prieštarauja Minsko susitarimams“, – pridūrė URM.