Pasak jo, tai V.Putinas privalo išsklaidyti būgštavimus, kad Maskva planuoja įsiveržimą į provakarietišką Ukrainą.
„Labai, labai tikiuosi, kad galime toliau eiti diplomatiniu ir taikiu keliu, bet galiausiai tai bus prezidento Putino sprendimas“, – per vienos dienos vizitą Ukrainoje sakė A. Blinkenas.
Rusijai netoli Ukrainos sutelkus dešimtis tūkstančių karių, įtampa tarp Maskvos ir Vakarų pasiekė Šaltojo karo laikų lygį, augant nerimui dėl galimo didelio konflikto Rytų Europoje.
Maskva tikina, kad neturi ketinimų surengti invaziją į Ukrainą, tačiau mainais į įtampos mažinimą reikalauja daug apimančių saugumo garantijų, įskaitant reikalavimą, kad Ukraina niekada netaptų NATO nare.
Praėjusią savaitę vykusios Vakarų ir Rusijos pareigūnų derybos Ženevoje, Briuselyje ir Vienoje nepadėjo padaryti pažangos sprendžiant šią krizę.
A.Blinkeno atvykimas į Europą trečiadienį yra svarbus diplomatiniu požiūriu. Po Kijevo ketvirtadienį jis vyks į Berlyną, kur numatytos keturšalės derybos su Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos atstovais. Kitą dieną, penktadienį, jis skris į Ženevą susitikti su S. Lavrovu.
Šalia draudimo Ukrainai prisijungti prie NATO, Maskva reikalauja priemonių, kurios apribotų karinę veiklą buvusiose Varšuvos pakto ir buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, kurios įstojo į Aljansą po Šaltojo karo.
Kijevas tikisi „mažiau agresyvios Rusijos“
Rusija reikalauja oficialaus raštiško atsakymo į jos pasiūlymus, tačiau A.Blinkenas pareiškė, kad penktadienį jų nepateiks.
„Tuo metu nepateiksiu dokumento užsienio reikalų ministrui (Sergejui) Lavrovui. Mums reikia pamatyti, kur esame ir ar lieka galimybių“, – Kijeve žurnalistams sakė A.Blinkenas po susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.
„Turime pamatyti, kur esame, ir pažiūrėti, ar dar išlieka galimybių siekti diplomatijos ir dialogo, kuris, kaip jau sakiau, yra pats tinkamiausias kelias“, – sakė jis.
D.Kuleba pareiškė, kad Kijevas tikisi, jog derybos Ženevoje pavers Rusiją „mažiau agresyvia ir konstruktyvesne“.
Jis taip pat pakartojo, kad Ukraina „neplanuoja jokių puolimo operacijų“ prieš prorusiškus separatistus, galinčių išprovokuoti Maskvos atsaką.
Kijevas kovoja su Maskvos remiamomis pajėgomis dviejuose separatistiniuose rytiniuose regionuose nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Nuo konflikto pradžios žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.
Separatistų kontroliuojamo Rytų Ukrainos Donecko miesto gatvėse kalbinti gyventojai sakė turintys vilties, kad didesnio konflikto pavyks išvengti.
„Derybos yra gerai, bent jau ne karas“, – sakė 77 metų buvęs šachtininkas Aleksejus Bokarevas naujienų agentūrai AFP mieste, kur užrašai ant sovietinių pastatų skelbė: „Šlovė kariams išvaduotojams“.
„Ginklai tyli, vyksta derybos, reiškia – ieškoma kokio nors sprendimo. Kaip viskas baigsis? Niekas negali pasakyti“, – sakė jis.
A.Blinkenas žurnalistams Kijeve sakė, kad Maskva yra pajėgi sutelkti daugiau pajėgų prie Ukrainos „per labai trumpą laiką“ ir siekia „užginčyti kai kuriuos pagrindinius principus, kuriais grindžiama visa tarptautinė sistema“.
Vašingtonas Maskvos reikalavimus atmetė kaip „akivaizdžiai, visiškai netinkamus“ ir perspėjo, kad bet koks įsiveržimas į Ukrainą sulauktų griežtų ekonominių sankcijų.
A.Blinkenas trečiadienį pranešė, kad JAV šiais metais papildomai skirs Ukrainai 300 mln. JAV dolerių (265 mln. eurų) gynybos ir saugumo reikmėms.
„Tęsime paramą, įskaitant pagalbą gynybai ir pagalbą saugumui. Tokia paramą skiria abi JAV partijos. Tai buvo akivaizdu per senatorių delegacijos vizitą vakar, taip pat per Atstovų Rūmų delegacijos vizitą gruodžio mėnesį. Tai yra JAV Kongreso duotas signalas, kad mes ir toliau remsime Ukrainą 2022 metais ir skirsime papildomus 300 mln. JAV dolerių“, – sakė A.Blinkenas per bendrą spaudos konferenciją D. Kuleba.
Įtampa dar labiau didina antradienį pasidėjusios bendros Rusijos ir kitos Ukrainos kaimynės Baltarusijos pajėgų pratybos.
Pasak vieno JAV pareigūnų, Rusijos karių atvykimas į Baltarusiją dalyvauti pratybose gali nulemti nuolatinį rusų pajėgų, galbūt įskaitant branduolinius ginklus, dislokavimą šioje šalyje.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, kad Kremlius dar laukia raštiško atsakymo į savo pasiūlymus. Penktadienį numatytas derybas Ženevoje jis pavadino „ypatingai svarbiomis“.
