JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price'as po susitikimo pranešė, kad šalių lyderiai „pabrėžė solidarumą su Lietuva didėjančio Kinijos Liaudies Respublikos politinio spaudimo ir ekonominio šantažo akivaizdoje ir pasmerkė tokią praktiką“.
A.Blinkenas pasikalbėjo su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu-Yves'u Le Drianu, Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock ir Britanijos užsienio reikalų sekretore Liz Truss.
Pekiną šių metų vasarą supykdė Lietuvos sprendimas leisti Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę naudojant salos pavadinimą. Kitose Europos šalyse ir JAV atstovybės vadinamos Taipėjaus ekonominiais ir kultūriniais biurais, taip pabrėžiant jų nepolitinį pobūdį.
Kinija pareiškė, kad Lietuva pažeidė „vienos Kinijos“ principą, ir ėmėsi spaudimo prieš Lietuvą.
Tarptautinės bendrovės teigia, kad Kinija stabdo lietuviškų prekių importą ir netiekia komponentų gamykloms Lietuvoje, o tai apsunkina jų veiklą.
Vilnius tai vadina ekonominiu šantažu ir prašo ES pagalbos, mūsų šalies prašymu klausimas iškeltas ir Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO). Kinijos valdžia savo ruožtu neigia įvedusi sankcijas ir tikina, esą sprendimus savarankiškai priima pačios įmonės.
„Valstybių lyderiai taip pat aptarė būtinybę toliau koordinuoti pastangas siekiant užkirsti kelią bet kokiai naujai Rusijos agresijai prieš Ukrainą“– nurodė Valstybės departamentas išplatintame pranešime.
Jame priduriama, kad šalių diplomatijos vadovai „patvirtino sąjungininkių ir partnerių pasiektą konsensusą, kad Rusija sulauktų griežtų pasekmių ir sumokėtų didelę kainą už panašius veiksmus (agresiją prieš Ukrainą)“.
Vakarai kaltina V.Putiną, kad jis planuoja įsiveržti į Ukrainą – buvusią sovietinę respubliką, siekiančią ištrūkti iš Maskvos įtakos zonos ir galiausiai prisijungti prie NATO.
Rusija jau atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį ir kursto prorusiškų separatistų sukilimą pramoniniuose Ukrainos rytuose. Kijevas ir jo Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant per sieną karių ir ginklų separatistams paremti, bet Maskva tai neigia.
Rusijai sutelkus pasienyje su Ukraina dešimtis tūkstančių karių, Kijevas ir Vakarai ėmė skambinti pavojaus varpais, kad Maskva galbūt planuoja užimti daugiau Ukrainos teritorijų.
V.Putinas neigia planuojantis pulti kaimyninę šalį ir sako, jog kariai perkeliami siekiant apginti Rusiją, Vakarams ir NATO pavojingai arti priartėjus prie jos sienų.
Anksčiau šį mėnesį V.Putinas paskelbė virtinę saugumo reikalavimų Vakarų šalims, įskaitant reikalavimą neleisti Ukrainai tapti NATO nare.
Atsakydamos Jungtinės Valstijos ir jų partnerės Europoje pagrasino imtis prieš Rusiją griežtų ekonominių sankcijų, jei ši įsiverš į Ukrainą. Tuo pat metu Maskvai buvo pasiūlyta surengti derybas.
A.Blinkenas, J.Y.Le Drianas, A.Baerbock ir L.Truss per pokalbį taip pat aptarė ir kitus tarptautinius klausimus: Irano branduolinę problemą, padėtį Libijoje.
