Per praėjusią savaitę vykusias derybas nepavykus sumažinti būgštavimų, Baltieji rūmai antradienį perspėjo, kad Rusija yra pasirengusi atakuoti Ukrainą „bet kuriuo metu“.
Toks pareiškimas žymi rimtesnį grėsmės vertinimą prieš penktadienį Ženevoje numatomą A.Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimą.
Trečiadienio rytą JAV diplomatas atvyko vienos dienos vizito į Kijevą, siekdamas pademonstruoti tvirtą paramą Ukrainai.
Jo lėktuvui nusileidus Kijeve, A.Blinkeną pasitiko ukrainiečių pareigūnai, o vėliau jis planuoja susitikti su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.
Vėliau jis išvyks į Berlyną, kur per ketvirtadienio derybas su Vokietija, Jungtine Karalyste ir Prancūzija sieks užtikrinti Vakarų vienybę iškilus šiai krizei.
„Dabar esame etape, kai Rusija gali bet kuriuo metu surengti puolimą prieš Ukrainą, – antradienį žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki.
Ji perspėjo, kad susidarė „nepaprastai pavojinga padėtis“.
J.Psaki taip pat pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „sukūrė šią krizę“.
Kijevas, JAV ir Europos šalys reiškė didelį susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų, sutelktų netoli Ukrainos rytinės sienos, nors Maskva ne kartą tvirtino, kad joks puolimas neplanuojamas.
„Diplomatinė nuovaža“
Prieš A.Blinkeno kelionę per pokalbį telefonu S.Lavrovas paragino „nekartoti spėlionių apie esą artėjančią „Rusijos agresiją“, pranešė rusų Užsienio reikalų ministerija.
JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as sakė, kad A.Blinkenas „pabrėžė, kaip svarbu toliau eiti diplomatijos keliu siekiant sumažinti įtampą“.
„Sekretorius Blinkenas 150 procentų įsipareigojęs įsitikinti, ar yra kokia nors diplomatinė nuovaža, ir tai iš tikrųjų yra šio angažavimosi su užsienio reikalų ministru Lavrovu paskata“, – pareigūnė, pageidavusi likti anonimė, antradienį sakė žurnalistams.
„Tai išties galimybė JAV pasidalyti su Rusija mūsų dideliais nuogąstavimais ir pasižiūrėti, kur galėtų būti galimybė Rusijai ir Jungtinėms Valstijoms rasti bendrą kalbą“, – pridūrė pareigūnė.
Rusijai prie Ukrainos sienos sutelkus dešimtis tūkstančių karių, intensyvėja pastangos užkirsti kelią naujam karui Europoje.
Tačiau antradienio spaudos konferencijoje, surengtoje drauge su vizito atvykusia Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock, S.Lavrovas sakė, kad tolesnių derybų nebus, kol Vakarai neatsakys į Rusijos reikalavimus suteikti plačias saugumo garantijas, įskaitant draudimą Ukrainai įstoti į NATO.
Vašingtonas šiuos reikalavimus atmetė.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje neplanuoja į Rusijos puolimą Ukrainos atžvilgiu atsakyti karine jėga, bet ekonominės atsakomosios priemonės bus beprecedentės, sako Vašingtonas.
Kaip teigė minėta JAV pareigūnė, įmanoma, kad Rusija nėra suinteresuota diplomatiniu sprendiniu.
„Manau, dar per anksti sakyti, ar Rusijos vyriausybė nuoširdžiai suinteresuota diplomatija, ar ji geranoriškai ruošiasi derėtis, ar pasinaudos šiomis diskusijomis kaip pretekstu, kad pareikštų, jog diplomatija Maskvos interesų neatitinka“, – nurodė ji.
Tuo metu Vašingtonas perspėjo, kad Baltarusijoje planuojamos konstitucinės reformos galėtų nulemti Rusijos branduolinių ginklų dislokavimą šioje šalyje.
Bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos, apie kurias antradienį paskelbė Minskas, į Baltarusiją atvykus rusų karių, nėra normalios, sakė vienas amerikiečių pareigūnas. Teigiama, kad tai galėtų pranašauti nuolatinį Rusijos pajėgų, įskaitant įprastines ir branduolines pajėgas, dislokavimą.
Nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, Ukraina dviejuose rytiniuose regionuose kovoja su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais. Per konfliktą Rytų Ukrainoje jau žuvo per 13 tūkst. žmonių.
