PO vadovybė apie permainas prieš nukeltus prezidento rinkimus paskelbė dar gegužės 15 dieną, bet jau yra naujų visuomenės nuomonės apklausų.
O šios rodo, kad A.Trzaskowskiui pritraukti rinkėjus gali sektis kur kas geriau nei ankstesnei šios opozicinės politinės jėgos kandidatei Malgorzatai Kidawai-Blonskai. Ši didesnio populiarumo taip ir nesukaupė.
Vis dėlto svarbiau netgi tai, kad A.Trzaskowskis, skirtingai nei M.Kidawa-Blonska, gali užkirsti kelią A.Dudai į pergalę jau pirmajame rinkimų ture. Negana to, apklausos liudija, kad kova jau antrajame ture tarp dabartinio prezidento ir Varšuvos mero būtų labai įnirtinga.
Tiesa, A.Trzaskowskiui bus tikrai nelengva. Anot A.Pukszto, į rinkimus, kurie turėtų vykti birželio pabaigoje ar liepos viduryje, šis kairysis liberalas tikrai negali keliauti kaip vien Varšuvos ir didžiųjų miestų kandidatas – tokios paramos neužteks.
Drąsus, bet reikalingas sprendimas
M.Kidawa-Blonska, daugelio analitikų vertinimu, per rinkimų kampaniją nesugebėjo net pirmauti prieš kitas smulkesnes žuvis – ką jau kalbėti apie tiesioginį iššūkį A.Dudai.
Ji elgėsi gana neaiškiai – pavyzdžiui, ragino boikotuoti rinkimus, nors savo kandidatūros taip ir neatsiėmė.
„Kandidato pakeitimas padarytas laiku. Nepaisant to, kad Kidawa-Blonska buvo ir Seimo pirmininkė, ir moteris, ji nesugebėjo išjudinti rinkimų kampanijos“, – 15min tvirtino A.Pukszto.
O dabar panašu, kad R.Trzaskowskis turėtų prasibrauti į antrąjį turą. Taip, už šį liberalų kandidatą žada balsuoti kur kas mažiau lenkų nei už vienmetį A.Dudą – vos apie 16-21 proc.
Bet tokios paramos užtektų prasibrovimui į tiesioginę akistatą su A.Duda. Hipotetinės apklausos rodo, kad tokios kovos atveju už dabartinį prezidentą balsuotų 49-53 proc., o už R.Trzaskowskį – net 40-47 proc. rinkėjų. Dar keli procentai balso teisę turinčių lenkų neapsisprendę.
Kitaip tariant, kadangi opozicijos kandidatų balsai greičiausiai subėgtų į vieną R.Trzaskowskio puodą, iškraustyti A.Dudą iš prezidentūros visiškai realu.
Kaip pastebėjo prancūzų dienraštis „Le Monde“, nors A.Duda populiarus, dideliu papildomų balsų rezervu prieš antrąjį ratą jis pasigirti tikrai negali. Būtent todėl opozicija užuodžia staigmeną – juk jei A.Duda pralaimėtų, visiškai realūs ir priešlaikiniai parlamento rinkimai.
Kadangi opozicijos kandidatų balsai greičiausiai subėgtų į vieną R.Trzaskowskio puodą, iškraustyti A.Dudą iš prezidentūros visiškai realu.
„Tai drąsus ėjimas. Bet apklausos rodo, kad antrasis turas bus, nors iki šiol pagal apklausas Duda laimėdavo jau pirmajame“, – teigė A.Pukszto.
Nėra nepažįstamas politikas
Kai tik paaiškėjo, kad PO į rinkimus siųs 48 metų R.Trzaskowskį, kalbėta, kad jam reiks rasti būdą greitai aplenkti proeuropietiškos Lenkijos liaudies partijos kandidatą Wladyslawą Kosiniaką-Kamyszą ir nepriklausomą kandidatą, žurnalistą Szymoną Holownią.
Tačiau bent jau apklausose taip ir atsitiko, nors S.Holownia labai arti. Anot A.Pukszto, R.Trzaskowskis tikrai nėra lenkams nežinoma politinė asmenybė.
2018 metais jis triumfavo Varšuvos mero rinkimuose, didele persvara įveikdamas valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (PiS) kandidatą. Anksčiau R.Trzaskowskis buvo Europos Parlamento deputatas, ėjo administracijos ir skaitmenizacijos ministro pareigas.
„Jo pavardė šalyje nėra nežinoma. Jis jau keleri metai buvo minimas kaip natūralus naujasis PO lyderis. Deja, toje partijoje arši vidinė konkurencija, kuri neleido jam laimėti.
Kas žino – jei Trzaskowskis būtų tapęs PO lyderiu, gal ir praėjusių parlamento rinkimų rezultatai būtų buvę kitokie, – kalbėdamas su 15min svarstė A.Pukszto. – Kaip lyderis, Trzaskowskis augo jau ne metus ir ne dvejus.
Varšuvos mero rinkimai jam buvo labai svarbūs. Tai yra tradicinis kelias į zenitą, ir ne tik Lenkijoje. Vien Prancūzijoje kiek Paryžiaus merų yra tapę prezidentais.“
Senoji PO gvardija, regis, atsitraukia. Pavyzdžiui, kaip galimi partijos kandidatai į prezidentus anksčiau buvo minėti Donaldas Tuskas ar Radoslawas Sikorskis, bet šiuo metu šie veteranai – jau antrajame plane.
Vien žmogaus teisių neužteks
R.Trzaskowskio galimybes didina ir tai, kad PiS nepavyko prastumti rinkimų paštu, kurie turėjo vykti gegužės 10 dieną.
Užsispyrę valdantieji nepanoro paskelbti šalyje nepaprastąją padėtį dėl koronaviruso epidemijos ir pažeisdami Lenkijos konstituciją tiesiog atšaukė gegužės 10-osios balsavimą. Bet ekonominė krizė tik įsibėgėja, tad A.Dudai atnaujinta rinkimų kampanija gali būti sunkesnė.
„Tiesa, tai, kad Trzaskowskio aiškios politinės pažiūros, yra ir pliusas, ir minusas. Jis yra kairysis liberalas, bet dabar turi galvoti, kaip pritraukti centro dešiniųjų rinkėjus.
Ekonominė krizė tik įsibėgėja, tad A.Dudai atnaujinta rinkimų kampanija gali būti sunkesnė.
Jis turi rasti būdą išeiti iš šio riboto rato ir pritraukti naujų rinkėjų bei politinių bičiulių. Užduotis Trzaskowskiui užduotis – tapti ne vienos partijos ir ne vienos ideologijos kandidatu“, – 15min teigė A.Pukszto.
Jei R.Trzaskowskis prasibrautų į antrąjį ratą, įmanoma, kad PiS ir A.Dudos aplinka imtų jį demonizuoti – gąsdinti išties gana konservatyvius lenkus jo liberaliomis vertybėmis ir progresyvumu. Bet nebūtinai.
„Toks variantas įmanomas, bet iš tiesų dar neaišku, kokią strategiją pasirinks PiS. Gali būti, kad Duda stums visus, kurie dešiniau, prie sienos, bet jis gali ir pajudėti labiau centro dešinės link.
PiS yra labai nevienalytė partija, kurioje dirba labai nemažai nuosaikių dešiniųjų. Vien ant seksualinių mažumų ar apskritai žmogaus teisių kampanijos nepastatysi – reiks kalbėti apie socialinę lygybę, socialinę apsaugą, mažų vietovių gerovę“, – kalbėjo A.Pukszto.
Šaliai reikia naujos politikos
VDU politologas sako jau senokai pastebėjęs, jog ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europoje dešiniųjų partijos pastaraisiais metais populiaresnės dėl to, kad kairiosios jėgos „atidavė varžovams tradicinius kairiųjų klausimus“.
„Socialinė apsauga, švietimas, valstybinių institucijų funkcionavimas – kairiesiems visi šie klausimai išslydo iš rankų, o tada visus juos sau į darbotvarkę pasiėmė dešinieji. Velnias slypi detalėse“, – sako A.Pukszto.
Dėl to jam ir įdomu, ką pasiūlys R.Trzaskowskis, kuris esą „startuoja kaip elito, sostinės atstovas“.
„Ko gero, savivaldos linija jam gali padėti pritraukti balsų didžiuosiuose miestuose. Lenkija labai sėkmingai ir seniai decentralizuota – toli gražu ne vien Varšuva ir Krokuva ekonominiame, kultūriniame gyvenime vaidina didelį vaidmenį.
Yra ir Gdanskas, Poznanė, Vroclavas, galiausiai Balstogė. Lenkai tokią decentralizaciją labai giria – nepriklausomai nuo politinės orientacijos. Bet Trzaskowskiui reikės ne tik didžiųjų miestų balsų, bet ir mažesnių miestelių, svarbus, aišku, ir kaimas“, – svarstė ekspertas.
A.Pukszto: socialinė apsauga, švietimas, valstybinių institucijų funkcionavimas – kairiesiems visi šie klausimai išslydo iš rankų, o tada visus juos sau į darbotvarkę pasiėmė dešinieji. Velnias slypi detalėse.
R.Trzaskowskis jau leidosi į dar neoficialią rinkimų kampaniją. Antai šią savaitę jis gana aršiai pasisakė prieš PiS suvalstybintą televiziją TVP, kurią žada paversti „normalia, visuomenine žiniasklaidos priemone“.
„PiS pavertė propagandos kanalu, skleidžiančiu neapykantą ir melą. Aš kovoju už tiesą, už tikrą visuomeninę žiniasklaidą. Pinigai, kurie skiriami propagandai ir partinei televizijai, turėtų keliauti sveikatos apsaugai“, – tikino R.Trzaskowskis.
A.Pukszto pripažino, kad Varšuvos meras elgiasi „drąsiai ir ryžtingai“, bet čia pat priminė, kad būtent PO ir nustekeno Lenkijos sveikatos apsaugos sistemą, kuri dabar „smarkiai šlubuoja“.
„Be to, kalbėti vien apie TVP neužteks – jis turi parodyti ir kitus savo privalumus. Senieji liberalai – Tuskas, Sikorskis, kiti – sveikatos apsaugai pridarė daug negerų dalykų, o Trzaskowskis turi nuo jų atsiriboti.
Jis turi parodyti rinkėjams, kad į daug ką žiūri kitaip. Trzaskowskis privalo pasirodyti kaip viršpartinis kandidatas ir stengtis užgriebti kelias amžiaus kategorijas.
Laiko daug jau nėra, bet Lenkijoje, panašu, atėjo laikas senąsias partijas išmesti į politinį sąvartyną. Reikia naujo kraujo. Tad jei Trzaskowskis atsiribos nuo liberalų vilkų, galbūt rinkėjas juo ir nauju etapu Lenkijos politikoje patikės“, – kalbėjo akademikas.
-
Kai rinkimai ne atidedami, o atšaukiami: Lenkijoje tęsiasi politinė suirutė
-
Iš Lenkijos prezidento rinkimų kovos pasitraukė pagrindinė opozicijos kandidatė
-
Lenkijos liberalai naujuoju kandidatu į prezidentus išrinko Varšuvos merą R.Trzaskowskį
-
Įtakingiausią Lenkijos politiką kritikuojanti daina dingo iš topų sąrašo: cenzūra?
