Diskusijos metu A.Grigas pristatė savo knygoje „Beyond Crimea: The New Russian Empire“ (liet. „Po Krymo: Naujoji Rusijos imperija“) aprašytą Maskvos pasitelkiamą septynių stadijų imperijos atkūrimo strategiją.
Pasak analitikės, pirmiausia Maskva lingvistinėmis, kultūrinėmis, religinėmis ir ekonominėmis priemonėmis bando paveikti 35 mln. „rusų pasaulio“ – išeivių, gyvenančių už Rusijos ribų – atstovų, taip pat 150 mln. Rusijos stačiatikių bažnyčios narių.
A.Grigas teigimu, Rusijos minkštoji galia skiriasi nuo Vakarų, kadangi ji yra persipynusi su hibridinio karo taktikomis.
„Vienas iš įrankių – Rusijos stačiatikių bažnyčia. Patriarchas Kirilas – svarbus Rusijos minkštosios galios propaguotojas, o jo citata, kad „Putino valdymas yra Dievo dovana“, manau, daug ką pasako“, – teigė analitikė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Nieko švento: rusų programišiai taikėsi į aukščiausius stačiatikių bažnyčios lyderius
Anot Rusijos ir energetikos ekspertės, antroji Maskvos įtakos plėtimo stadija – humanitarinė veikla neramiuose regionuose.
„Rusijos humanitarinės pastangos – labai savotiškos, nes dažniausiai susidomėjimas žmonių gerove yra išskirtinai susijęs su tėvynainiais rusakalbiais, arba su žmonėmis karo zonoje, pavyzdžiui, Sirijoje, kuri yra Rusijos įtakos zona“, – sakė A.Grigas.
A.Grigas: „Rusijos humanitarinės pastangos – labai savotiškos, nes dažniausiai susidomėjimas žmonių gerove yra išskirtinai susijęs su tėvynainiais rusakalbiais, arba su žmonėmis karo zonoje, pavyzdžiui, Sirijoje, kuri yra Rusijos įtakos zona.“
„Sirijoje pastaraisiais metais matėme dvigubą Rusijos politiką: neįleido tarptautinių humanitarinę pagalbą teikiančių organizacijų į tam tikras Sirijos dalis, tačiau teikė (humanitarinę) pagalbą savo įtakos zonose, aplink savo karines bazes“, – pridūrė ji.
Jungtinės Tautos (JT) ne kartą kaltino Rusijos remiamą Basharo al Assado režimą blokuojant humanitarinę pagalbą. Savo ruožtu Maskva tokius kaltinimus metė JAV.
Pasak A.Grigas, Rusija įtaką plečia ir per užsienyje gyvenančius tėvynainius: esą tai pastebima ne tik buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, bet ir JAV.
Analitikė priminė, kad pernai Rusų-amerikiečių kongresas parašė laišką JAV prezidentui Donaldui Trumpui: jame buvo teigiama, kad šalyje gyvenantys rusai yra labai engiami, o D.Trumpas turėtų atsižvelgti į jų poziciją.
Vis dėlto vėliau rusų bendruomenės visoje JAV ir intelektualai pareiškė nieko bendro su šia organizacija neturintys, o šioje šalyje nesijaučiantys nuskriausti.
Rusiški pasai – Kremliaus įrankis
Kalbėdama apie Rusijos pasų suteikimą užsienio valstybių piliečiams, A.Grigas teigė, kad šis procesas ligi šiol nesulaukė pakankamai tarptautinio dėmesio.
Pasak analitikės, 2014-aisiais aneksuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje šis procesas – Rusijos pasų ir pilietybės suteikimas – prasidėjo jau po Oranžinės revoliucijos, vykusios 2004-2005 metais.
A.Grigas: „Pasas – ne tik dokumentas, bet ir Rusijos pažadas ginti piliečius už šalies ribų.“
„Pasas – ne tik dokumentas, bet ir Rusijos pažadas ginti piliečius už šalies ribų“, – apie šio reiškinio pavojus kalbėjo A.Grigas.
Anot jos, šis klausimas aktualus ir Baltijos šalyse, ypač Rytų Estijoje – prie Rusijos sienos įsikūrusiame Narvos mieste rusiškus pasus turi apie 30 proc. gyventojų.
„Dažnai motyvacija ne politinė, o ekonominė, pavyzdžiui, galimybė keliauti į Rusiją be vizos ar anksčiau gauti pensiją. Tačiau paimdami pasą dėl asmeninės naudos, jie nežino, kad vėliau gali tapti Kremliaus įrankiais“, – sakė A.Grigas ir pridūrė, kad sunku pasakyti, kiek iš tiesų Baltijos šalių piliečių turi ir Rusijos pasus.
A.Grigas: „Dažnai motyvacija ne politinė, o ekonominė, pavyzdžiui, galimybė keliauti į Rusiją be vizos ar anksčiau gauti pensiją. Tačiau paimdami pasą dėl asmeninės naudos, jie nežino, kad vėliau gali tapti Kremliaus įrankiais.“
Analitikės ir knygų autorės teigimu, Rusija savo įtaką plečia ir stodama į kibernetinį bei informacinį karą. Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių ji nurodė Sankt Peterburge veikiančią įmonę „Internet Research Agency“, dar vadinamą „trolių fabriku“.
2018-ųjų pradžioje JAV pateikė kaltinimus 13-ai šios įmonės darbuotojų už kišimąsi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.
Taip pat manoma, kad Maskva bandė paveikti referendumo dėl Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) rezultatus, palaikė tokius kraštutinių dešiniųjų politikus kaip kandidatė į Prancūzijos prezidento postą Marine Le Pen ar olandų populistas Geertas Wildersas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kremliaus propagandos aparato viduje: prorusiškiems portalams Baltijos šalyse – dideli pinigai ir instrukcijos iš Maskvos
Aneksija – ne visada tikslas
Kaip šeštąją „imperijos atkūrimo“ stadiją A.Grigas įvardijo viešą įsakymą ginti užsienyje gyvenančius tėvynainius. Vis dėlto analitikė mano, kad paskutiniu – septintuoju – žingsniu laikoma šalies ar jos dalies aneksija ne visada yra Maskvos tikslas.
„Įšaldytų konfliktų kūrimas turi labai panašų rezultatą, kuris gali būti net palankesnis Rusijai, nes tuomet ji tarptautinėje erdvėje sulaukia ne tokio didelio pasipiktinimo, o už tas teritorijas nereikia prisiimti finansinės atsakomybės.
A.Grigas: „Įšaldytų konfliktų kūrimas turi labai panašų rezultatą, kuris gali būti net palankesnis Rusijai, nes tuomet ji tarptautinėje erdvėje sulaukia ne tokio didelio pasipiktinimo, o už tas teritorijas nereikia prisiimti finansinės atsakomybės.“
Tačiau tai leidžia Rusijai turėti ilgalaikę įtaką toje mažoje teritorijoje, kurią ji valdo, taip pat sumažinti kariaujančių šalių galimybes įstoti į ES ar NATO“, – tikino analitikė.
Šiuo metu Rytų Europoje Rusija yra įsitraukusi į šešis „įšaldytus konfliktus“: Kalnų Karabache, Pietų Osetijoje, Abchazijoje, Kryme, Padniestrėje ir Donbase.
Rusija skaldo JAV
A.Grigas teigė, kad „Vakarai jau pabunda“ ir ima suprasti Rusijos keliamas grėsmes. Vis dėlto šiuo metu Jungtinėse Valstijose Rusijos politika yra tapusi vidinio politinio susiskaldymo dalimi, o požiūris į Maskvą itin priklauso nuo politinių pažiūrų.
„Anksčiau demokratai mažiau domėjosi Rusijos užsienio politika ar Europos saugumo klausimu. Dabar jie domisi, tačiau tas domėjimasis dėl tam tikrų politinių paskatų yra atskiestas vidaus politikos spalvomis. Todėl sudėtinga turėti vieningą politiką ir vieningą poziciją Rusijos klausimu“, – diskusijos metu kalbėjo A.Grigas.
Paklausta apie dialogo vedimą su Rusija, analitikė teigė, kad „kalbėti visada yra gerai“. Vis dėlto, kol Rusija mato naudą, pavyzdžiui, iš Krymo aneksijos ar konflikto Donbase, vargu, ar dialogas atneš naudos.
„Kol nepasikeis Rusijos nacionalinių interesų samprata, nežinau, ar diplomatinės kalbos gali turėti kažkokių pasekmių“, – pridūrė ji.
A.Grigas mano, kad dujotiekis „Nord Stream 2“, kuris, planuojama, sujungs Rusiją su Vokietija, „yra būdas išsaugoti ne tik rinką, bet ir politinę įtaką, kuri visada eina su Rusijos dujų eksportu“.
„Esu prieš šį projektą. Nors rinka yra pasikeitusi, ir, galima sakyti, kad importuojančios ES šalys turi alternatyvų (dujų importui), ar, kad „Nord Stream 2“ nebus toks svarbus, manau, kad jis eksportuos Rusijos korupciją į Vokietiją – Europos centrą“, – teigė „Atlantic Council“ analitikė.
