A.Guterresas informavo JT Generalinę Asamblėją apie savo sprendimą; ji penktadienį rinksis balsuoti dėl M.Bachelet paskyrimo, teigiama JT atstovo biuro pranešime.
Žmogaus teisių pažeidimai nėra nežinoma sritis Čilės eksprezidentei.
M.Bachelet, karinių oro pajėgų generolo dukra, buvo medicinos studentė, kai 1973-iųjų rugsėjį per perversmą buvo nušalintas marksistų prezidentas Salvadoras Allende.
Jos tėvas generolas Alberto Bacheletas buvo įkalintas dėl tėvynės išdavimo už tai, kad nepritarė perversmui, o Michelle, kuriai tuo metu buvo 23 metai, kartu su motina dvi savaites buvo kankinamos slaptame kalėjime. Vėliau jos pabėgo į užsienį. Ne vieną mėnesį kankintas jos tėvas 1974 metų kovą mirė sustojus širdžiai.
Tiek dirbdama pediatre, tiek vėliau įsitraukusi į politiką nuosaikių pažiūrų socialistė, vieniša trijų vaikų mama M.Bachelet daug dėmesio skyrė moterų teisių gynimui.
Ji tapo pirmąja moterimi, užėmusia Čilės prezidento postą, kuriame dirbo 2006-2010 metais, o ankstesnis JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas pasirinko ją vadovauti naujai agentūrai – JT Moterys. 2010 liepą Generalinės Asamblėjos sprendimu įkurta agentūra apjungė keturis JT organus, sprendusius lyčių lygybės ir moterų pažangos klausimus.
2013-aisiais M.Bachelet sugrįžo į Čilę siekti prezidento posto. Ji laimėjo rinkimus ir 2014-2018 metais antrą kartą ėjo valstybės vadovės pareigas.
Prieš A.Guterresui paskelbiant apie Čilės eksprezidentės paskyrimą tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) vadovas Kennethas Rothas sakė: „Jei bus pasirinkta jos kandidatūra, M. Bachelet perims šiuo metu vienas sunkiausių pareigų pasaulyje, kai žmogaus teisės susiduria su didelio masto puolimu.“
„Pati būdama auka, ji į šias pareigas ateina su unikaliu požiūriu į tai, kaip svarbu uoliai ginti žmogaus teises, – rašoma K. Rotho išplatintame pareiškime. – Žmonėms visame pasaulyje didžiulės įtakos turės tai, ar ji bus viešai matoma ir stipri kovotoja, ypač tais atvejais, kai pažeidėjai bus galingi.“
Jei Generalinė Asamblėja pritars M. Bachelet paskyrimui, ji pakeis Zeidą Ra'adą al Husseiną – Jordanijos karališkajai šeimai priklausantį diplomatą, kurio ketverių metų kadencija baigiasi rugpjūčio 31 dieną.
Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras, prie kurio vairo stovės M. Bachelet, vadovauja JT pastangoms ginti ir skatinti žmogaus teises bei pasisakyti prieš pažeidimus visame pasaulyje.
Praėjusią savaitę atsisveikinimo proga surengtoje spaudos konferencijoje Z.R.al Husseinas gynė savo išsakytą griežtą kritiką dėl pažeidimų daugelyje šalių, pradedant Mianmaru bei Vengrija ir baigiant Jungtinėmis Valstijomis ir Sirija. Jis tvirtino, kad jo biuras „neužtraukia gėdos vyriausybėms – jos pačios ją užsitraukia“.
Kalbėdamas apie vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareigas Z. R. al Husseinas pabrėžė: „Tyla nepelnysi pagarbos – nė lašo.“
Jis sakė, kad savo įpėdiniui duos tokį pat patarimą, kokį gavo iš savo pirmtakės Navi Pillay: „Būk teisingas, nediskriminuok jokios šalies ir energingai imkis darbo.“
Z.R.al Husseinas ne kartą sulaukė kritikos, esą yra per daug tiesmukas.
Izraelio ambasadorius prie JT Danny Danonas neslėpė džiaugsmo dėl Z.R.al Husseino kadencijos pabaigos. Trečiadienį išplatintame pareiškime ambasadorius sakė, kad Jordanijos diplomatas „nepraleisdavo progos išgalvoti kokių nors melų ar prasimanymų apie Izraelį“.
Anot D. Danono, per ketverius Z.R.al Husseino darbo metus 47 narius turinti JT Žmogaus teisių taryba „virto absurdo teatru, o jos procedūros ir ataskaitos persmelktos veidmainiškumo ir dvigubų standartų“.
JAV ambasadorė Nikki Haley, birželį paskelbusi apie savo šalies pasitraukimą iš Žmogaus teisių tarybos, kurią apkaltino „prieš Izraelį nukreiptu chroniškumu šališkumu“, sakė, kad M.Bachelet turėtų „vengti praeities klaidų“.
Ambasadorė pažymėjo, kad Žmogaus teisių taryba nesiėmė veiksmų ir „dėl baisių žmogaus teisių pažeidimų Vakarų pusrutulyje, ypač Venesueloje ir Kuboje“, taip pat „didžiulių žmogaus teisių krizių“ Irane, Šiaurės Korėjoje bei Konge.
„Tik nuo ponios M.Bachelet priklausys, ar ji pasisakys prieš šias klaidas, ar paliks status quo, – sakė N.Haley. - Viliamės, kad ji pasisakys. Jungtinės Valstijos pasisakys.“
