„Pono Raisi darbas per jo kadenciją teismų [vadovo poste]... atgaivino žmonių pasitikėjimą šia institucija“, – sakė A. Khamenei, kreipdamasis į teismo pareigūnus. Jo žodžiai cituojami jo paties interneto svetainėje.
Kraštutinių konservatyvių pažiūrų E. Raisi laimėjo per pirmąjį rinkimų ratą, surinkęs 62 proc. rinkėjų balsų, tačiau balsavime dalyvavo mažiau nei pusė rinkėjų, o daugeliui politikos sunkiasvorių net nebuvo leista varžytis rinkimuose.
E. Raisi, kurį 2019 metais A. Khamenei paskyrė Irano teismų sistemos vadovu, rugpjūčio 3 dieną pakeis nuosaikių pažiūrų prezidentą Hassaną Rouhani, kurio reikšmingas pasiekimas yra 2015 metų branduolinis susitarimas tarp Irano ir pasaulio galingųjų valstybių.
E. Raisi vadovavimo teismų sistemai laikais padaugėjo korupcijos bylų, iškeltų aukšto rango valstybės pareigūnams ir, kas neįprasta, patiems teisėjams.
Irano teismų sistema nuolat sulaukia Jungtinių Tautų ir Vakarų nevyriausybinių organizacijų kritikos dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų.
Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) praėjusią savaitę sakė, kad per šiuos metus Irane jau buvo įvykdytos mažiausiai 95 mirties bausmės, iš jų šešios – moterims.
Kalbėdama Žmogaus teisių taryboje Ženevoje ji sakė, kad mažiausiai keturiems nepilnamečiams nusikaltėliams Irane gresia „neišvengiama egzekucija“.
Pasak M. Bachelet, Iranas dažnai skiria mirties bausmes „remdamasis priverstiniais prisipažinimais, išgaunamais kankinant arba po rimtų teisės į teisingą teismą pažeidimų“.
JAV taiko sankcijas E. Raisi dėl dalyvavimo „žiauriame susidorojime“ su protestuotojais ir „egzekucijų tūkstančiams politinių kalinių 1988 metais“. Išrinktasis prezidentas šiuos kaltinimus neigia.
60 metų dvasininką E. Raisi, buvusį A. Khamenei mokinį, daugelis Irano ekspertų laiko geriausiai „suderinamu“ prezidentu su Irano aukščiausiuoju lyderiu nuo 1989 metų, kai A. Khamenei pradėjo eiti šias pareigas.
