A.Lukašenkos atstovė Natalija Eismont praėjusią savaitę pareiškė, kad A.Merkel ir faktinis Baltarusijos vadovas aptarė schemą, kuri leistų išspręsti migracijos krizę prie Baltarusijos ir Lenkijos bei Lietuvos sienos. Pasak jos, Vokietija galėtų pasiimti 2 tūkst. migrantų, o likusieji būtų iš Baltarusijos išsiųsti į kilmės šalis.
Bet Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis iškart pareiškė, kad Minsko teiginiai neatitinka tikrovės.
Pasak Berlyno, A.Merkel ir A.Lukašenka kalbėjo apie Europos paramą humanitarinės pagalbos ir pagalbos sugrąžinti namo migrantus forma.
Visgi A.Lukašenka laikosi savo propagandinės versijos ir dabar stebisi, esą ES nevykdo susitarimo. Suprask, „kontaktiniai asmenys“ iš Bendrijos pusės nesusisiekia su Minsku.
„Laukiu, kol ES atsakys į klausimą dėl 2 tūkst. pabėgėlių. Šioje stovykloje turime 2 tūkst. pabėgėlių. Paprašiau jų, ES ir ypač Vokietijos, juos pasiimti.
Jie pasakė, Merkel man pažadėjo, kad apsvarstys šią problemą ES lygiu. Negana to, ji man pažadėjo: bus kontaktiniai asmenys. Bet kontakto nėra. Baltarusijos užsienio reikalų ministras Makėjus jiems skambina: „Dirbkime kartu!“ Bet jie kalba apie komandiruotes ir t.t.“, – kalbėjo A.Lukašenka.
Jis pridūrė, kad tokiu atveju „nėra reikalo ko nors laukti“: „Jei jie atsisako, vadinasi, jie negalės čia patekti. Jie čia neturi ką veikti. Patys susitvarkysime su šiais žmonėmis, jei Vokietija jų nepasiims. Kur dingti? Neturime kur dingti. Bet turime reikalauti, kad vokiečiai juos paimtų.“
Europos Komisija praėjusį trečiadienį patvirtino surengsianti „technines derybas“ su Baltarusija, kaip galėtų būti repatrijuoti migrantai, besistengiantys patekti į Bendrijos teritoriją per Lenkijos sieną, pranešė BNS.
ES atstovas Ericas Mameris sakė, kad kontaktai apsiribos diskusijomis su Baltarusijos ir Jungtinių Tautų agentūromis, kaip būtų geriausia sugrąžinti migrantus į kilmės šalis.
Iš Minsko praėjusią savaitę jau išskrido irakiečių oro linijų „Iraqi Airways“ lėktuvas, namo grąžinęs 431 migrantą. Pirmadienį pranešta, kad lapkričio pabaigoje numatytas antrasis repatrijacinis skrydis.
Šiais metais per Baltarusijos sieną į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją pateko keli tūkstančiai migrantų, dauguma jų – iš Irako. Lietuvoje ir Lenkijoje dėl migrantų krizės pasienyje įvesta nepaprastoji padėtis, Latvijoje – ekstremalioji padėtis, pradėtos statyti pjaunančios vielos užtvaros, sustiprinta sienos apsauga.
Europos Sąjunga kaltina autoritarinį Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.
