Kaip rašo „Reuters“, Lenkija tiesiogiai apkaltino Baltarusiją siunčiant migrantus pasienio link ir taip esą keršijant už Varšuvos šią savaitę priimtą sprendimą suteikti prieglobstį baltarusei sportininkai Kristinai Cimanouskajai.
Baltarusija bandė priversti K.Cimanouskają išvykti iš Tokijo olimpinių žaidynių. 24 metų bėgikė atsisakė, paprašė Japonijos pareigūnų pagalbos, o tada sulaukė Lenkijos ambasados palaikymo. Trečiadienį ji išvyko į Lenkiją, kuri sportininkai suteikė humanitarinę vizą.
„Minskas, remdamasis neteisėtais migrantais, vykdo hibridinį karą prieš ES. Atvyksta ir jauni vyrai, ir moterys su vaikais. Baltarusija naudoja šiuos imigrantus kaip gyvus ginklus.
-
Teisininkė: kaip su migrantais tvarkytis efektyviau ir kada juos galima grąžinti
-
G.Nausėda dėl migrantų nori kalbėtis su Turkijos prezidentu: ką jam pasiūlyti?
-
VSAT: per kontrolės punktus į Lietuvą neatėjo nė vienas prieglobsčio prašytojas
-
L.Kasčiūnas: tai, ką mačiau pasienyje su Baltarusija, buvo profesionalu
Pastarosiomis dienomis matome migrantų srauto didėjimą. Laikome tai reakcija į sprendimą suteikti prieglobstį baltarusei bėgikei“, – ketvirtadienį pareiškė Lenkijos vidaus reikalų viceministras Maciejus Wasikas.
Atvykėlių iš tiesų vis daugiau. Lenkijos pasieniečiai pranešė, kad rugpjūčio 5-ąją sulaikė 71 užsienietį, neteisėtai kirtusį sieną su Baltarusija.
Daugiausia iš Baltarusijos į Lenkiją bando patekti atvykėliai iš Irako, bet esą daugėja žmonių iš Afganistano.
Visi jie buvo be dokumentų, tačiau, kaip manoma, 23 vyrai, 15 moterų ir 33 nepilnamečiai vaikai yra Afganistano piliečiai. Po privalumų formalumų dalyvaujant vertėjui, jie bus perkelti į svetimšalių centrą.
Ankstesnę parą pasienyje buvo sulaikyti 62 asmenys, daugiausia irakiečiai. Toks skaičius jau didesnis nei 122 nelegalūs migrantai, pasienyje sulaikyti per visus praėjusius metus. Liepos mėnesį Lenkijos pasieniečiai sulaikė 242 migrantus.
Anot M.Wasiko, daugiausia iš Baltarusijos į Lenkiją bando patekti atvykėliai iš Irako, bet esą daugėja žmonių iš Afganistano.
„Lenkijos žiniasklaidoje ir debatuose buvo aptarinėjama hibridinės atakos prieš Lietuvą tema, bet apie būtent Lenkijos pasienį – ne. Kol kas Lenkijos ši krizė nebuvo labai palietusi, bet dabar situacija pamažu keičiasi“, – 15min teigė Rytų studijų centro Varšuvoje analitikas Piotras Szymanskis.
Jis priminė, kad liepą buvo sulaikyti kelios dešimtys migrantų, kurie į Lenkiją pateko iš Lietuvos. Jie buvo grąžinti Lietuvai pagal ES taisykles.
„Šiuo metu pasienyje gana ramu, bet priežasčių krizei yra. Kai dabar atvyko daugiau nei 100 žmonių, žiniasklaidos susidomėjimas pradėjo augti“, – tvirtino P.Szymanskis.
Jis pridūrė manantis, kad migrantų srautų padidėjimas nebūtinai susijęs su lenkų pagalba baltarusių olimpietei – esą patys migrantai, kurių Lietuva jau nebeįsileidžia, suka į pietus.
„Panašiai buvo 2015 metais Norvegijoje. Tada iš Rusijos migrantai iš pradžių vyko į tą šalį, bet, norvegams maršrutą užblokavus, leidosi į pietus, prie Rusijos sienos su Suomija.
Dabar gali būti panašiai. O dar yra ir Latvija. Svarbu, kad mes, Baltijos šalys ir Lenkija, koordinuotume atsaką ir bendradarbiautume“, – svarstė P.Szymanskis.
Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė ir Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis penktadienio vakarą paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo smerkia Baltarusijos režimo pradėtą hibridinį karą prieš ES ir ragina Bendriją teikti griežtą bei ryžtingą atsaką, įskaitant – plėsti ribojamąsias priemones režimui.
„Smerkiame Lukašenkos režimą dėl neteisėtos migracijos pavertimo ginklu, nukreiptu į ES ir atskiras jos valstybes nares, siekiant daryti politinį spaudimą.
Tai dar kartą parodo Baltarusijos režimo ciniškumą ir reikalauja skubaus atsako bei bendrų ES veiksmų sprendžiant šį saugumo iššūkį“, – sakoma bendrame Premjerų pareiškime.
Lietuvos vyriausybei leidus pasieniečiams apgręžti migrantus atgal į Baltarusiją ir nukreipti juos į oficialius pasienio kontrolės punktus, areštų pasienyje smarkiai sumažėja – daugelis atvykstančiųjų jau apgręžiami.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį leido pasieniečiams apgręžti į Lietuvą vykstančius neteisėtus migrantus ir nukreipti juos į pasienio punktus.
Pagal šį sprendimą, prieglobsčio Lietuvoje norintys prašyti užsieniečiai tai gali padaryti pateikę prašymą Lietuvos pasienio kontrolės punktuose.
Kol kas nė vienas užsienietis nepasiprašė prieglobsčio pasienio kontrolės punktuose, 15min penktadienį teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Rokas Pukinskas.
Ar panašių veiksmų – migrantų apgręžimo – galėtų griebtis ir Lenkija?
Anot P.Szymanskio, sienos saugumas dabartinei Lenkijos vyriausybei labai svarbus, o pasienis su Baltarusija istoriškai kruopščiai saugomas – „geriau nei Lietuvos pasienis, geriau nei mūsų siena su Kaliningrado sritimi“. Todėl migrantams patekti į Lenkiją gali būti sunkiau.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko 4112 migrantai, pranešė Statistikos departamentas. Daugelis jų yra iš Irako.
Lietuva kaltina Baltarusijos režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.
