„Valstybės vadovas susipažino su Prancūzijos kolegos pareiškimu“, – valstybinei agentūrai BelTA sakė Baltarusijos prezidento atstovė spaudai Natalija Eismont.
Pasak jos, A.Lukašenka pažodžiui pasakė taip: „Pirma. Kaip šalies prezidentas, vadovaudamasis paties pono Macrono principais (esančiais jo pareiškime-kvietime atsistatydinti), noriu pasakyti, kad Prancūzijos prezidentas, vadovaudamasis savo logika, turėjo atsistatydinti prieš dvejus metus – kai Paryžiaus gatvėse pasirodė „geltonosios liemenės“. Bėga metai, „liemenės“ vis dar gatvėse, ponas Macronas stebėtinai vis dar eina savo pareigas, o Prancūzija tapo šalimi, kurioje masiniai protestai tapo įprastu reiškiniu“.
Be „geltonųjų liemenių“, A.Lukašenka paminėjo besikartojančias Prancūzijos problemas dėl BLM judėjimo ir musulmonų protestus Marselyje bei Lione.
„E.Macronui vertėtų mažiau žvalgytis aplinkui ir užsiimti Prancūzijos vidaus reikalais“, – pareiškė A.Lukašenka.
Prieš vizitą į Lietuvą ir Latviją, kurios ribojasi su Baltarusija, Prancūzijos prezidentas interviu savaitraščiui „Journal du Dimanche“ pareiškė, jog Europos Sąjungai (ES) atsisakius pripažinti A.Lukašenką teisėtu Baltarusijos prezidentu, buvusios sovietinės respublikos lyderis privalo pasitraukti.
„Tai valdžios, autoritarinės valdžios, kuri negali pripažinti demokratijos logikos ir kuri siekia išsilaikyti jėga, krizė. Akivaizdu, jog A.Lukašenka turi trauktis“, – sakė E.Macronas.
Nuo rugpjūčio 9 dieną įvykusių rinkimų, kuriuos teigia laimėjusi opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, nors A.Lukašenka tvirtina, jog triuškinamą pergalę iškovojo jis, protestuoti į gatves Baltarusijoje išėjo dešimtys tūkstančių žmonių.
A.Lukašenkos režimas prieš protestuotojus ėmėsi brutalių susidorojimo priemonių, dėl kurių sulaukė pasmerkimo iš Vakarų, bet paramos iš Maskvos.
Šią savaitę jis surengė slaptą inauguraciją, išprovokavęs naujų demonstracijų ir naują Vakarų kritikos bangą.
