Sekmadienio naktį Konfliktų žvalgybos grupė (angl. Conflict Intelligence Team, CIT) paskelbė vaizdo medžiagą, kurioje – kolona galimai Rusijos riaušių policijos ar Nacionalinės gvardijos automobilių. Buvo rašoma, kad automobiliai nufilmuoti maždaug 400 kilometrų nuo Baltarusijos sienos.
Vėliau CIT tokią informaciją paneigė – esą nuotraukose greičiausiai užfiksuoti baltarusių desantininkai, kuriuos anksčiau A.Lukašenka įsakė perkelti iš Vitebsko į Gardiną.
Anksčiau savaitgalį A.Lukašenka paskelbė kreipęsis pagalbos į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Pasak A.Lukašenkos, Rusija pažadėjo visokeriopą pagalbą užtikrinant šalies saugumą karinės grėsmės atveju.
TAIP PAT SKAITYKITE: L.Linkevičius: A.Lukašenkos kreipimasis į V.Putiną demaskuoja visą jo propagandą
Intervencija mažai tikėtina
Nepriklausomas baltarusių apžvalgininkas Artiomas Šraibmanas feisbuke rašo, kad Rusija negelbsti griūvančių režimų įvesdama pajėgas. Esą Maskva gali išgabenti lyderį, tačiau gelbėti režimą, kuriam nebeliko paramos bazės – ne. Pasak A.Šraibmano, vienintelė išimtis – Sirija, tačiau ten vyko pilietinis karas.
„Rusų pajėgos neokupavo teritorijos, iš esmės veikė per aviacijos smūgius“, – rašo apžvalgininkas.
Apžvalgininko teigimu, baltarusiai nenori išorinės intervencijos ir nenori būti Rusijos sudėtyje. Jis remiasi naujausia Mokslų akademijos apklausa, kuri rodo, kad už prisijungimą prie Rusijos pasisako mažiau nei 7 proc. apklaustųjų, už glaudesnę sąjungą – mažiau nei 25 proc., likusieji pasisako už nepriklausomų šalių draugystę. „Baltarusija – ne Krymas, kuris neva prašė jį gelbėti nuo fašistų“, – rašo jis.
„Tauta, kuri neprašo jos gelbėti, turi būti sulaikoma didele jėga. Tam reikėtų dešimčių tūkstančių okupacinių pajėgų. O jei prasideda partizaninis pasipriešinimas, kuris, tokiu atveju, praktiškai neišvengiamas, reikėtų šimtų tūkstančių (pajėgų). Ir tūkstančių aukų. Tiesiog nėra švelnesnio būdo“, – rašo A.Šraibmanas.
Pasak apžvalgininko, dėl tokios intervencijos baltarusių tauta būtų prarasta ilgesniam laikui nei ukrainiečių. Jis atkreipia dėmesį, kad šiandien baltarusių tauta yra draugiška Rusijai.
„Prie to pridėkime karstų srautą namo (į Rusiją – red.), savo žmonių pretenzijas, kuriems nepaaiškinta, kad Minske „banditai“ veržiasi į valdžią, taip pat – precedento neturinčias griežtas Vakarų sankcijas“, – pridūrė jis.
„Visa tai dėl ko? Kad Baltarusija neįstotų į Europos Sąjungą? Šiandieninė opozicija už tai nepasisako. Tai – absurdiška, turint omeny dabartinę Minsko priklausomybę nuo Maskvos. Pasitraukimas iš Eurazijos ekonominės sąjungos uždarant prieigą prie Rusijos rinkos – tai visos ekonomikos sustabdymas mėnesio eigoje“, – rašo A.Šraibmanas.
Pasak analitiko, invazija neišspręstų vidaus stabilumo problemos – darbininkai negrįžtų į gamyklas, žlugtų bankų sistema, reikėtų didelių lėšų humanitariniams poreikiams. Jis atkreipė dėmesį, kad po koronaviruso sukeltos krizės Rusijos ekonomika dar neatsigavo.
„Protestuotojai neturi antirusiškų ar provakarietiškų šūkių. Visiškai nėra tokios darbotvarkės. Kremlius nėra aklas, jis tai mato. Rusija priėmė panašių revoliucijų Kirgizijoje ir Armėnijoje rezultatus“, – tikina jis.
Analitikas atkreipia dėmesį, kad Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija nenumato karinės pagalbos be išorinės agresijos – ginkluoto puolimo, keliančio grėsmę šalies narės saugumui, stabilumui, teritoriniam integralumui ir suverenitetui. Pasak A.Šraibmano, per visą kampaniją A.Lukašenka kaltino rusus, o dabar bando pavaizduoti grėsmę iš Vakarų.
Kremliaus pasirinkimo variantai
Analitikė Anna Arutunijan „The Moscow Times“ rašo, kad Rusija nenori okupuoti Baltarusijos. Ji išvardija kelis galimus Kremliaus pasirinkimo variantus.
Pirmasis – mesti pajėgas A.Lukašenkos naudai. Tačiau Maskva nenori dar vienos agresyvios intervencijos. Pasak A.Arutunijan, priešingai nei kai kurie Vakaruose galvoja apie Maskvos apetitą aneksijai, ji mokosi iš nesėkmės Donbase. „Valo netvarką“ – taip autorei sakė vienas Kremliaus pareigūnas.
Vis dėlto, rašo analitikė, Rusija jaustųsi priversta tai daryta realaus ar įsivaizduojamo Vakarų kišimosi atveju.
A.Arutunijan primena, kad Rusijos saugumo kultūroje egzistuoja labai paranojiškas geopolitikos suvokimas. Trumpas Europos šalies vyriausybės solidarumo išreiškimas protestuotojams Rusijos Saugumo Tarybos akyse galėtų virsti koordinuota kampanija su politine, finansine ir karine parama. Jau praėjusią savaitę rusų ekspertai, palaikantys Kremlių, skundėsi, kad lenkų ir lietuvių nevyriausybinės organizacijos „kišasi“ į Baltarusijos vidaus reikalus.
Analitikė rašo, kad pastarosiomis dienomis kaltinimai tapo oficialūs. Pasak jos, karinė Maskvos intervencija remiant A.Lukašenką vis dar mažai tikėtina, tačiau jei ji įvyktų, tai būtų atsakas į numatomą egzistencinę grėsmę, o ne iš noro aneksuoti šalį ar paremti autokratą.
A.Arutunijan teigimu, antrasis pasirinkimo variantas – politiškai remti A.Lukašenkai alternatyvų kandidatą, ar tai būtų toks opozicionierius kaip Viktoras Babaryka, anksčiau vadovavęs iš dalies „Gazprom“ kontroliuojamam Baltarusijos bankui „Belgazprombank“, ar kažkas iš politinio elito.
Rusų ir baltarusių ekspertai sako, kad Maskva nenori pernelyg stipriai kištis į Baltarusijos reikalus, bet jei režimas žlugs, ji mielai dirbs su nauju, analitikė rašo „The Moscow Times“.
Pasak autorės, įspausta tarp vienodai nepatrauklių pasirinkimo variantų, Maskva, panašu, palieka erdvės abiems.
Baltarusiją nuo rugpjūčio 9 dienos vakaro krečia masiniai protestai prieš rinkimų rezultatus, kuriuos opozicija laiko suklastotais. Oficialūs rezultatai rodo, neva A.Lukašenka surinko 80,08 proc., o opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja, vėliau pabėgusi į Lietuvą – 10,9 proc. balsų. Europos Sąjunga nepripažįsta rinkimų rezultatų.
Milicijai brutaliai malšinant opozicijos protestus buvo sulaikyta apie 6,7 tūkst. žmonių, šimtai buvo sužeisti, taip pat pranešama apie du žuvusius žmones. Daugelis iš sulaikymo izoliatorių paleidžiamų žmonių pasakojo arešto metu buvę mušami, kankinami ir žeminami.
Tačiau pastarosiomis dienomis taikūs protestai nebuvo malšinami, pranešama, kad vien į Minsko gatves išėjo virš 200 tūkst. žmonių.
