Praėjusio ketvirtadienio rytą televizija „Rossija-24“ netikėtai paskelbė, kad transliuos interviu su šalies prezidentu V.Putinu – apie karščiausias pastarųjų dienų temas.
Tiesa, jei kas nors tikėjosi sulaukti pasisakymų apie opozicijos aktyvisto Aleksejaus Navalno apnuodijimą ar tebesitęsiančius masinius protestus Chabarovsko regione, nieko panašaus žiūrovas nepamatė.
Karščiausios temos buvo Rusijos „sėkmė“ kovojant su COVID-19, neva nuostabi vakcina nuo koronaviruso „Sputnik V“, ekonomikos atsigavimas ir, be abejo, Kremliaus pozicija dėl įvykių Baltarusijoje.
„Tiesą sakant, tikrų naujienų ir buvo sulaukta jam kalbant apie Baltarusiją. Putino mintys apie Baltarusiją ir buvo tikroji viso interviu priežastis“, – pastebėjo N.Petrovas, kuris taip pat yra Maskvos aukštesniosios ekonomikos mokyklos profesorius.
Palaukė, bet apsisprendė
Kaip jau skelbta, V.Putinas išsakė paramą A.Lukašenkai ir pastarojo planui priimti naują konstituciją, pagal kurią būtų galima surengti naujus parlamento ir prezidento rinkimus.
Komentuodamas padėtį Baltarusijoje, Rusijos prezidentas pridūrė, kad, jo manymu, teisėsaugos agentūros veikia nuosaikiai, bet čia pat įspėjo, jog „teisėsaugos pareigūnų rezervas“, kurį būtų galima pasiųsti A.Lukašenkai į pagalbą, jau sukurtas.
Negana to, V.Putinas prabilo apie susitarimą, kuriuo Rusija A.Lukašenkos režimui ištiesia 1 mlrd. dolerių vertės pagalbos ranką – jei tiksliau, refinansuoja senesnę skolą.
Anot N.Petrovo, Kremlius į situaciją Baltarusijoje neabejotinai žvelgia platesniame kontekste, apimančiame jau Maskvos geopolitinę konfrontaciją su Vakarais.
Nuo praėjusio savaitgalio Rusijos valstybinė žiniasklaida jau trimituoja vienu balsu – esą protestus skatina Vakarai.
„Iš pradžių šiek tiek palaukta siekiant pažiūrėti, ar elitas liks ištikimas Lukašenkai, bet galiausiai nutarta stoti į jo pusę.
Sprendimą apsunkino tai, kad Vakarai elgėsi ypač atsargiai, nes nenorėjo išprovokuoti Rusijos intervencijos, ir tai, jog protestuotojai nėra nei provakarietiški, nei antirusiški“, – rašo analitikas.
Pasak N.Petrovo, vis dėlto Maskvos pozicija ėmė keistis dar anksčiau, kai į Baltarusiją paprašius A.Lukašenkai buvo atsiųsta žiniasklaidos specialistų, politinių strategų ir „saugumo ekspertų“ komanda.
Nuo praėjusio savaitgalio Rusijos valstybinė žiniasklaida jau trimituoja vienu balsu – esą protestus skatina Vakarai.
Pripratino prie požiūrio
„Svarbu ir tai, kad Kremlius neturi priežasčių mylėti Lukašenką ir net pastarąsias tris savaites mėgavosi diktatoriaus muistymusi.
Bet Maskva nenori, kad Lukašenkos režimas būtų nuverstas – ypač po visuomenės sukilimo. Tad kol kas Putinas nusiteikęs padėti kitam autokratui. Priverstas rinktis tarp aljanso su Lukašenkos režimu ir pokyčių spaudžiant visuomenei, Kremlius akivaizdžiai pasirinko pirmąjį variantą“, – mano N.Petrovas.
Negana to, V.Putino pareiškimas apie paramą A.Lukašenkai nuskambėjo kaip tik tuo metu, kai pasirodė Jurijaus Levados sociologinių tyrimų centro apklausos rezultatai – tyrimas parodė, kad daugelis rusų, kaip ir V.Putinas, nenorėtų jokių permainų Baltarusijoje.
Pavyzdžiui, net 39 proc. apklaustųjų teigė, kad neramumai Minske yra „Vakarų jėgų provokacijos“. Dar 25 proc. – kad reiktų kalbėti apie „opozicijos provokaciją“.
Tik ketvirtadalis respondentų teigiamai vertina protestuotojus Baltarusijoje. Trečdaliui apklaustųjų demonstracijos nerūpi, o 40 proc. protestus vertina neigiamai.
Net 39 proc. apklaustųjų teigė, kad neramumai Minske yra „Vakarų jėgų provokacijos“. Dar 25 proc. – kad reiktų kalbėti apie „opozicijos provokaciją“.
Galiausiai nors tik 48 proc rusų tiki, kad prezidento rinkimai Baltarusijoje buvo sąžiningi, 57 proc. tvirtino, kad norėtų, jog šios šalies prezidentu liktų A.Lukašenka.
„Tokios nuomonės, kurios tikrai nesusiformavo per vienintelę smegenų plovimo per valstybinę televiziją savaitę, varo į dar gilesnę depresiją nei Putino pareiškimai.
Jos parodo ne empatijos kaimynams stoką, o tai, kad Kremliaus technologai per daug metų sugebėjo įtikinti daugelį rusų žiūrėti į pasaulį taip, kaip reikia. Dabar baimė „prarasti Baltarusiją“ nusveria simpatijas protestuojantiems baltarusiams.
Ironiška, tačiau būtent dėl tokio požiūrio Rusija gali prarasti Baltarusiją taip, kaip jau prarado Ukrainą“, – tvirtina N.Petrovas.