Kremliaus ruporu vadinamo televizijos kanalo žurnalistė Nailia Asker-Zade, ėmusi interviu iš A.Lukašenkos, visuomenei geriau žinoma ne dėl savo profesinės veiklos, o dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno tyrimo, kuriame jis atskleidė, kokius turtus jai sukrovė jos meilužis 63-ejų Rusijos valstybinio banko prezidentas ir artimas Vladimiro Putino aplinkos žmogus Andrejus Kostinas.
„Jūs laikote Vladimirą Putiną savo draugu?“ – N.Asker-Zade pasiteiravo A.Lukašenkos. „Taip, aš laikau jį savo draugu. Ir šiais metais jis dar kartą patvirtino, kad yra ne tik mano, bet ir baltarusių tautos draugas“, – šyptelėjo Baltarusijos vadovas.
Klausimai apie suartėjimą su Maskva
Interviu metu žurnalistė bandė provokuoti A.Lukašenką, klausdama apie suartėjimą su Maskva. Jam ne kartą priminta apie artimus Rusijos ir Baltarusijos santykius, bendrą istoriją, šaknis. Klausiamas, ar dvišalės integracijos lygis jam atrodo pakankamas, A.Lukašenka išsisuko sakydamas, kad „prieš darant tolimesnius judesius, reikėtų išspręsti principinius klausimus ir sudaryti abiem šalims lygias sąlygas“.
Tą kalbėdamas jis turėjo omenyje palankesnę dujų kainą, kurią jis bando išsiderėti iš Rusijos.
„Manau, kad ši kaina mūsų santykių aplinkybėmis galėtų būti palankesnė“ – pareiškė A.Lukašenka.
Rusijos „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris ir Baltarusijos energetikos ministras Viktaras Karankevičius gruodžio 24-ąją Sankt Peterburge pasirašė protokolą, pagal kurį buvo nustatyta Baltarusijai tiekiamų rusiškų dujų kainų skaičiavimo tvarka 2021 metams. Interviu metu A.Lukašenka pasakė tikslią dujų kainą – ji sieks 128,5 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų.
Jis pabrėžė, kad bendrai valiutai kol kas nėra būtinybės, šį suartėjimo etapą jis pavadino „aukščiausiu dvišalių santykių tašku“, esą jį būtų galima pasiekti tik po to, kai bus išspręsti kiti klausimai.
Santykiai su Europa ir Vakarais
„Yra šalis, vyresnysis brolis, kuris visada parems Baltarusiją, tai – Rusija. O Rusija taip pat įsitikinusi, kad Vakarų vektoriaus kryptyje be Baltarusijos būtų sudėtinga“, – pareiškė A.Lukašenka.
Paklaustas, ar labai kremtasi dėl to, kad Vakarai nepripažįsta Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų, A. Lukašenka pareiškė, kad tai – skonio reikalas.
„Vieni pripažįsta (rinkimų rezultatus, – 15min), kiti ne. Tai – skonio reikalas. Kalbant atvirai, tai nelabai malonu, tačiau manęs tai nežudo“, – atviravo jis.
Nepaisant aiškaus atsigręžimo į Rusiją pastaruoju metu, ir Vakarų paskirtų sankcijų, A. Lukašenka neatmetė galimybės toliau palaikyti bei vystyti santykius su JAV, Europos Sąjunga bei Kinija.
„JAV – didi šalis, kurioje gausų aukštųjų technologijų, Mes norime ir sieksime plėtoti su ja santykius. Manau, kad jiems rūpi Baltarusija“, – aiškino A.Lukašenka. Paklaustas, ar JAV nori palaikyti santykius su Baltarusija, jis atsakė: „Jei nenori – užsimanys."
Interviu metu Baltarusijos vadovas pabrėžė, kad šalis pagalbos sulaukia ne tik iš Rusijos.
„Anksčiau, kai prieš mus buvo imtasi rimtų sankcijų, pagalbos ranką mums ištiesė Kinija – investicijos siekė 7 mlrd dolerių. <...> Paėmę ES pasiūlytus kreditus, mes suremontavome daugelį kelių Baltarusijoje. Rusija mums tokių kreditų nepasiūlys“, – aiškino A. Lukašenka.
Santykiai su opozicija
Šiuo metu Lietuvoje reziduojančią Baltarusijos opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają A.Lukašenka pavadino Lietuvos ir Lenkijos specialiųjų tarnybų statytine.
„Nenoriu apie ją blogai kalbėti, tačiau noriu pasakyti, kad Sviatlana nesugeba suformuluoti vientisos minties, kad galėtų ją pateikti, kad ir „Telegram“ kanale. Visa tai už ją padaro ir vėliau pasiūlo jai svetimos rankos“, – kalbėjo A.Lukašenka.
N.Asker-Zade priminė praeitų metų spalį Valstybės saugumo komiteto (KGB) izoliatoriuje įvykusį susitikimą su sulaikytais opozicijos atstovais. Po jo Siarhejui Cichanouskiui leista paskambinti Lietuvoje gyvenančiai S.Cichanouskajai. Pokalbio metu vyras ragino žmoną nepasiduoti ir imtis dar griežtesnės retorikos.
Prisimindamas šį pokalbį interviu metu A.Lukašenka „neįmanomu dalyku“ pavadino tai, kad opozicionierius su žmona kalbėjosi būtent apie politiką. „Tiesiog žmogiškai tai neįmanoma – žmogui leidžiama paskambinti, o jis štai tokiu būdu pasisako. Tai jį charakterizuoja. Džiaugiuosi, kad daugelis, taip pat ir jūs, pamatėte jo tikrąjį veidą“, – į garsią rusų propagandistę kreipėsi A.Lukašenka.
A.Lukašenka aiškino susitikimą su opozicionieriais surengęs „spaudžiamas Rusijos“ ir pabrėžė, kad tuo jis pademonstravo galintis „megzti dialogą su bet kuo“.
Ekonominės sankcijos
Ketinimus Baltarusiją atjungti nuo Pasaulinės tarpbankinių finansinių telekomunikacijų organizacijos (SWIFT) sistemos A.Lukašenka komentavo atvirai suirzęs – „jei nori problemų – tegul atjungia“, kalbėjo jis.
Baltarusijos opozicijos lyderės S. Cichanouskajos štabas pernai lapkritį išplatino pranešimą, kuriame skelbiama apie siekį plėsti sankcijas Baltarusijos režimui.
S.Cichanouskaja pareiškė, kad siekiama, jog „užsienio bankai liautųsi kredituoti Baltarusijos [bankus], visų pirma valstybinius – „Belarusbank“ ir „Belagroprom“, ir su jais bendradarbiauti“.
„Aptarėme galimybę atjungti Lukašenkos režimą nuo SWIFT sistemos“, per kurią vyksta tarptautiniai tarpbankiniai atsiskaitymai, sakoma S.Cichanouskajos pranešime.
Šį sekmadienį S.Cichanouskaja prabilo ir apie kitą priemonę – galimybę perkelti šįmet Minske turintį vykti Pasaulio ledo ritulio čempionatą. S.Cichanouskajos „Telegram“ kanalu paskelbtame pareiškime nurodyta, kad ji ir Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius aptarė perkėlimo galimybę.
A.Lukašenka gerokai ramiau kalbėjo apie čempionato perkėlimą, nepaisant to, kad ledo ritulys – sena jo aistra, o į čempionatą buvo investuotos milžiniškos pinigų sumos. Jis teigė nesukantis sau dėl to galvos.
Santykiai su Ukraina
Kalbėdamas su „Rossija1“ žurnaliste, A.Lukašenka pareiškė nepykstantis ant Ukrainos prezidento Volodimyro Zelenskio dėl to, kad Ukraina pareiškė nepripažįstanti jo teisėtu Baltarusijos prezidentu.
„Mūsų ekonominis bendradarbiavimas vystosi ir toliau. Nepykstu ant V.Zelenskio ir Ukrainos valdžios. Mes nesugriovėme santykių ir jų negriauname. Jei ko nors reikia Rusijai ir Ukrainai, mes tampame ir ekonomikoje tarpininkais“, – kalbėjo A.Lukašenka.
Dviejų šalių santykiai išties išlieka gana glaudūs: 2020 m. benzino importas į Ukrainą sudarė 1,095 mln. tonų, tai yra 5,5 proc. daugiau nei užpernai (1,038 mln. tonų). Apie tai šių metų sausį pranešė Ukrainos portalas enkorr.ua, remdamasis šaltiniais konsultacijų grupėje „A-95“
Remiantis „A-95“ duomenimis, Baltarusijos naftos perdirbimo įmonės 2020 m. padidino eksportuojamo benzino kiekį 23,7 proc. (163 tūkst. tonų) iki 854,5 tūkst. tonų, tuo padidindamos benzino importo dalį nuo 67 proc. iki 78 proc.
Nuo pat 2020 m. rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų šalį krečia protestai. Baltarusiai į gatves išėjo po to, kai šalį nuo 1994 m. valdantis A.Lukašenka pasiskelbė rinkimų nugalėtoju.
Opozicija ir Vakarų demokratijos tvirtina, kad šie rinkimai buvo suklastoti. Protestuotojai reikalauja A.Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų.
