Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs A.Lukašenka susitikime su S.Naryškinu kalbėjo apie tai, esą dėl pastarųjų įvykių pasaulyje ir „Rusijos vykdomos specialiosios karinės operacijos“, Minskas ir Maskva priversti iš naujo peržiūrėti „bloko saugumo struktūras“.
„Šiuo atžvilgiu pradėjome aktyviai dirbti. Tačiau grėsmės yra labai rimtos. Kartais neįtikėtinos“, – kalbėjo A.Lukašenka.
Jis atkreipė dėmesį, kad „žvalgybos tarnybos kartais nepajėgia visko aprėpti, nes sparčiai tobulėja įvairios techninės priemonės“.
Dėl to kartais gali kilti tam tikrų problemų. Jis taip pat dėkojo Rusijos pusei už pagalbą pertvarkant ir aprūpinant Baltarusijos tarnybas.
Kovo 31 d. A.Lukašenka savo kreipimesi į Baltarusijos žmones pareiškė, kad NATO šalys ruošiasi įsiveržti į Baltarusijos teritoriją.
„Turbūt pastebėjote, kad pastaruoju metu intensyviau keičiamės žvalgybine informacija. Ir informacijos kokybė pagerėjo. Pirmiausia tai lėmė suintensyvėjusi Valstybės saugumo komiteto veikla“, – sakė A.Lukašenka.
Jo ir S.Naryškino susitikime Minske taip pat dalyvavo Baltarusijos KGB vadovas Ivanas Tertelis.
Kovo 31 d. A.Lukašenka savo kreipimesi į Baltarusijos žmones pareiškė, kad NATO šalys ruošiasi įsiveržti į Baltarusijos teritoriją.
Kreipdamasis į Baltarusijos žmones, save Baltarusijos prezidentu paskelbęs A.Lukašenka sakė, kad šalyje esantys Rusijos kariai yra pavaldūs jam, o ne Rusijos Federacijos prezidentui.
Apskritai A.Lukašenka savo kreipimesi į tautą liūto dalį skyrė ne Baltarusijai, o Rusijos karui prieš Ukrainą, ne kartą pabrėždamas būtinybę vesti derybas tarp V.Zelenskio ir V.Putino, taip pat gąsdino branduoliniais ginklais ir tuo, kad Rusija dar nėra visu pajėgumu dislokavusi savo karinės mašinos.