N.Eismont teigimu, šiuo metu Baltarusijoje yra apie 7000 migrantų, kurie siekia patekti į Europos Sąjungą. Iš jų prie sienos, stovykloje prie Lenkijos sienos yra apie 2000 žmonių. Dar apie 200-500 žmonių esą yra kitose pasienio vietose. Dauguma jų siekia per Lenkiją patekti į Vokietiją.
Baltarusijos susitarimo versija
N.Eismont tikina, kad pirmadienį pirmojo pokalbio telefonu metu A.Lukašenka pasiūlė ES sudaryti humanitarinį koridorių, kad 2000 prie sienos su Lenkija esančių migrantų galėtų pasiekti Vokietiją. Likusius 5000 žmonių Baltarusija esą bandys išsiųsti į tas šalis, iš kurių jie atvyko. Migrantai į Baltarusiją iš Artimųjų Rytų šalių atskrenda legaliai, turėdami šios šalies turistines vizas.
N.Eismont tikina, kad pagal susitarimą su A.Lukašenka A.Merkel ves derybas su ES, taip pat ir dėl humanitarinio koridoriaus į Vokietiją. A.Lukašenkos atstovė tikina, kad Baltarusija susitarimo metu pasiektus įsipareigojimus vykdo: „Deja, tik apie 400 pabėgėlių sutiko grįžti namo. Šiandien lėktuve, kuris išskrido, buvo 374 keleiviai, daugiausia Irako piliečiai“.
Likę migrantai, N.Eismont teigimu, reikalauja humanitarinio koridoriaus į Vokietiją. „Kol kas jie kategoriškai atsisako išskristi, bet mes dirbsime“, – tikino ji. A.Lukašenkos atstovė teigė, kad nieko iš šalies jėga Baltarusija nevarys. N.Eismont teigė, jog ES, skirtingai nuo Baltarusijos, neišpildė nė vieno įsipareigojimo ir net nepradėtos ekspertų lygio derybos, dėl ko A.Lukašenka su A.Merkel susitarė antro pokalbio metu trečiadienį.
Vokietijos neigia
Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis ketvirtadienį pareiškė, kad Minsko teiginys, jog jo šalis yra pasirengusi priimti apie 2 tūkst. migrantų, įstrigusių Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje ir norinčių patekti į Europos Sąjungos teritoriją, neatitinka tikrovės.
„Tai neteisinga informacija“, – pareiškė jis žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su lenkų kolega Mariuszu Kaminskiu.
Pasak H.Seehoferio, vos išgirdęs apie tokį pareiškimą, jis paskambino Vokietijos kanclerei A.Merkel, kuri išvakarėse kalbėjosi su autoritariniu Baltarusijos prezidentu A.Lukašenka.
„Susisiekiau su ja ir gavau aiškią žinią, kad kalbama apie neteisingą informaciją“, – nurodė vokiečių ministras.
Pasak Berlyno, A.Merkel ir A.Lukašenka kalbėjo apie Europos paramą humanitarinės pagalbos ir pagalbos sugrąžinti namo migrantus forma, skelbė BNS.
Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas pareiškė, kad A.Merkel per trečiadienio pokalbį „pabrėžė būtinybę užtikrinti humanitarinę pagalbą ir sugrįžimo galimybes situacijos paliestiems žmonėms“.
Pasak jo, kanclerė sakė, kad tai gali būti padaryta padedant Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūrai UNHCR ir Tarptautinei migracijos organizacijai bei bendradarbiaujant su Europos Komisija.
EK patvirtino „technines derybas“
Europos Komisija trečiadienį patvirtino surengsianti „technines derybas“ su Baltarusija, kaip galėtų būti repatrijuoti migrantai, besistengiantys patekti į Bendrijos teritoriją per Lenkijos sieną, pranešė BNS.
ES atstovas Ericas Mameris sakė, kad kontaktai apsiribos diskusijomis su Baltarusijos ir Jungtinių Tautų agentūromis, kaip būtų geriausia sugrąžinti migrantus į kilmės šalis.
„Baltarusija privalo suteikti prieigą humanitarinei pagalbai ir priglausti šalyje esančius migrantus“, – per „Twitter“ parašė E.Mameris.
„ES Komisija surengs technines derybas su [JT pabėgėlių reikalų agentūra] UNHCR, TMO (Tarptautine migracijos organizacija) ir Baltarusija dėl repatriacijų“, – pridūrė jis.
Išskrido pirmas lėktuvas
Iš Minsko ketvirtadienį išskrido irakiečių oro linijų „Iraqi Airways“ lėktuvas, namo skraidinantis migrantus, rodo oro uosto informacija apie išvykimus.
Pasak Rusijos naujienų agentūros „Interfax“, kuri cituoja vieną Irako ambasados Rusijoje darbuotoją, į Bagdadą skrendančiame orlaivyje yra 431 žmogus, skelbė BNS.
Irako ambasada Rusijoje pranešė, kad papildomų reisų iš Baltarusijos į Iraką kol kas neplanuojama.
Šiais metais per Baltarusijos sieną į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją pateko keli tūkstančiai migrantų, dauguma jų – iš Irako. Lietuvoje ir Lenkijoje dėl migrantų krizės pasienyje įvesta nepaprastoji padėtis, Latvijoje – ekstremalioji padėtis, pradėtos statyti pjaunančios vielos užtvaros, sustiprinta sienos apsauga. Lietuvos pasieniečiai ketvirtadienį pranešė, kad nuo rugpjūčio pradžios, kai nuspręsta taikyti apgręžimo taktiką, į Lietuvą neįleista 7 tūkst. migrantų.
Padėtis Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje komplikavosi praėjusią savaitę, prie Lenkijos sienos iš Baltarusijos pusės susirinkus keliems tūkstančiams migrantų iš Vidurinių Rytų, norinčių patekti į ES. Lenkijos pareigūnai padėtį apibūdina kaip sunkiausią akimirką nuo krizės pasienyje pradžios.
Europos Sąjunga kaltina autoritarinį Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.
