„Raginame Iraną atšaukti visas priemones, neatitinkančias branduolinio susitarimo“, – bendrame pareiškime sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JK premjeras Borisas Džonsonas.
Iranas sekmadienį pranešė, kad šalis nebesilaikys jokių 2015 metų branduolinio susitarimo apribojimų.
Tas susitarimas turėjo apriboti Irano branduolinę programą mainais į sankcijų Teheranui atšaukimą.
Tokį žingsnį Iranas žengė Jungtinėms Valstijoms praėjusią savaitę nukovus aukšto rango šalies generolą Qasemą Soleimani.
2015-ųjų branduolinį susitarimą su Iranu sudarė penkios nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės (JK, Prancūzija, Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos) taip pat Vokietija. Pagal jį Teheranui buvo atšauktos sankcijos mainais į jo branduolinės programos apribojimus, kuriais siekta užkirsti kelią šiitiškai respublikai pasigaminti branduolinių ginklų.
Tačiau 2018 metų gegužę branduolinė sutartis, oficialiai vadinama Bendruoju išsamių veiksmų planu (Joint Comprehensive Action Plan, JCPOA), pakibo ant plauko, kai Jungtinės Valstijos paskelbė apie savo pasitraukimą ir sugrąžino Iranui sankcijas. Iranas savo ruožtu nustojo vykdyti dalį pagal branduolinį susitarimą prisiimtų įsipareigojimų.
Tvyrant didžiulei įtampai po praėjusio penktadienio JAV raketų smūgio Bagdado oro uoste, per kurį buvo nukauti Irano revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas Q. Soleimani ir sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas, Europos šalių lyderiai taip pat paragino Teheraną susilaikyti nuo „tolesnių smurtinių veiksmų ar paramos jiems“.
„Dabar nepaprastai svarbu deeskaluoti [įtampą]. Raginame visas suinteresuotas šalis elgtis kuo santūriau ir atsakingiau“, – bendrame pareiškime pažymėjo lyderiai.
Jie taip pat paragino visas šalis savo veiksmais nepakenkti kovai su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), Irako parlamentui priėmus rezoliuciją, kurioje reikalaujama, kad iš šalies būtų išvesti tūkstančiai ten esančių amerikiečių karių.
„Šiomis aplinkybėmis nepaprastai svarbu išsaugoti [su IS kovojančią] koaliciją. Raginame Irako vadovybę toliau užtikrinti būtiną paramą koalicijai“, – rašoma bendrame lyderių pareiškime.
Šiuo metu keliose bazėse Irake yra dislokuota apie 5 200 amerikiečių karių. Šis kontingentas priklauso platesnei tarptautinei koalicijai, kurią Irako valdžia 2014 metais pakvietė padėti kovoti su IS.
Bendras Vokietijos, Prancūzijos ir JK lyderių pareiškimas buvo išplatintas po jų pokalbio telefonu.
Anksčiau sekmadienį Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai informavo, kad trijų šalių lyderiai sutarė bendromis pastangomis siekti įtampos regione deeskalacijos.
