A.Merkel, ilgiausiai einanti pareigas iš ES lyderių, sakė, kad jai didelį nerimą kelia bloką krečiantys aštrūs nesutarimai, kaip reikėtų elgtis su žmonių, bėgančių nuo karų ir skurdo, pasiekiančių Bendrijos krantus arba žūvančių pakeliui, srautais.
Pastarosiomis dienomis ypač padidėjo įtampa tarp Europos sunkiasvorių Prancūzijos ir Italijos, Paryžiui pareiškus, kad Roma pasielgė neatsakingai, šią savaitę nesutikusi priimti gelbėtojų laivo, sausakimšo Viduržemio jūroje surinktų migrantų.
A.Merkel mėgino gesinti šį gaisrą ir atkreipė dėmesį, kad Italijai pastaraisiais metais teko didžiausia atvykėlių našta ir kad šalis „priėmė daugybę pabėgėlių“.
„Turime atsižvelgti į kiekvieno Europos Sąjungoje nuogąstavimus“, – pabrėžė ji.
„Tai atrodo panašu į mėginimą padaryti apskritimą kvadratu, bet Europa privalo laikytis išvien“, – pridūrė A.Merkel.
Kanclerė šiuo metu taip pat yra įsitraukusi į stiprėjantį ginčą su savo konservatyviąja stovykla: A.Merkel nepritaria griežtosios linijos šalininkams, raginantiems neįleisti į Vokietiją jokių prieglobsčio ieškotojų, jau užsiregistravusių kurioje nors kitoje ES šalyje.
Vokietijos lyderė sakė bijanti, kad toks žingsnis sukeltų grandininę reakciją, ir paragino derybose tartis dėl ES atsako.
„Kai Europa, ypač dėl šių klausimų, yra labai labai trapios būklės, man labai svarbu, kad Vokietija neveiktų vienašališkai“, – pabrėžė A.Merkel.
