„Turime įsitikinti, kad pandemija neprivers mūsų grįžti prie senų lyčių modelių, kuriuos, kaip manėme, jau įveikėme“, – vaizdo įrašo pranešime, paskelbtame artėjant Tarptautinei moters dienai kovo 8-ąją, teigė A.Merkel.
Moterys pajuto neproporcingą sveikatos krizės poveikį, teigė Vokietijos kanclerė, nors priimant sprendimus jos išlieka nepakankamai atstovaujamos.
„Ir vėl dažniau būtent moterims reikia rūpintis pusiausvyra tarp vaikų mokymosi namuose, vaikų priežiūros ir savo darbo“, – pažymėjo A.Merkel.
Be to, slaugos sektoriuje dirba daugiau moterų nei vyrų, o šiuo metu šie darbai yra „ypač sunkūs“.
„Daugiau nei 75 proc. sveikatos priežiūros sektoriuje dirbančių asmenų yra moterys, pradedant gydytojų kabinetais ir ligoninėmis, baigiant laboratorijomis ir vaistinėmis“, – kalbėjo A.Merkel, nors dėlto moterys užima vos 30 proc. šių sričių vadovaujamųjų pareigų.
„Taip negali būti, kad moterys būtų toks svarbiu mūsų visuomenės ramsčiu, tačiau tuo pat metu nebūtų vienodai įtrauktos į svarbius politinius, ekonominius ir visuomenės sprendimus“, – pridūrė ji.
A.Merkel pasidžiaugė naujausiais teisės aktais, pagal kuriuos į biržų sąrašus įtrauktos Vokietijos įmonės į savo vykdomąją valdybą turės įtraukti daugiau moterų.
Visgi ji teigė, kad reikia daugiau nuveikti remiant moteris, be kita ko, plečiant vaikų priežiūros įstaigų tinklą ir vienodinant atlyginimą.
„Moterys pagaliau turi uždirbti tiek pat, kiek vyrai“, – kalbėjo kanclerė.
Vokietijoje stebimi vieni didžiausių moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumų Europos Sąjungoje: moterys 2019 metais uždirbo vidutiniškai 19 proc. mažiau nei vyrai – iš dalies todėl, kad daugelis vokiečių moterų dirba ne visą darbo dieną.
Palyginus vyrus ir moteris, dirbančius tuos pačius darbus, atotrūkis sumažėja iki 6 procentų.
A.Merkel perspėjimai atsispindėjo šią savaitę paskelbtos ES metinės ataskaitos dėl lyčių lygybės išvadas.
Tyrimas parodė, kad pandemija „sustiprino esamą moterų ir vyrų nelygybę beveik visose gyvenimo srityse“.
Be padidėjusios vaikų priežiūros naštos uždarius mokyklas ir darželius, kaip teigiama, moterys taip pat dažniau dirba mažai apmokamus darbus paslaugų sektoriuje, kurį labiausiai paveikė uždarymai, todėl joms kyla didesnė nedarbo rizika.
Gali „prireikti kelerių metų ar net dešimtmečių“, kol pandemijos sukelta lyčių nelygybė bus įveikta, rašoma ataskaitoje.
