Dėl įtampos apkaltinusi Rusiją, A.Merkel sakė: „Prašome ir ukrainiečių suprasti, nes žinome, kad problemas galime išspręsti tik būdami supratingi ir dialogu, nes karinio sprendinio šiems ginčams nėra.“
Sekmadienį Kerčės sąsiauryje rusų pasieniečiai apšaudė, taranavo ir užėmė tris ukrainiečių laivus. Maskva tvirtina, kad Ukrainos laivai neteisėtai įplaukė į jos teritorinius vandenis, kurie yra 2014 metais aneksuoto Krymo dalis, ir tyčia išprovokavo konfliktą.
Kijevas savo ruožtu kaltina Rusiją pradėjus „naują agresijos etapą“.
Smarkiai padidėjus įtampai nuogąstaujama, kad gali kilti platesnio masto eskalacija.
P.Porošenka ketvirtadienį paprašė NATO valstybių, tarp jų Vokietijos, atsiųsti karinių laivų į Azovo jūrą ir tokiu būdu parodyti paramą jo šaliai konfrontacijoje su Rusija.
„Vokietija yra viena artimiausių mūsų sąjungininkių. Mes tikimės, kad NATO valstybės pasirengusios pasiųsti karinių laivų į Azovo jūrą padėti Ukrainai ir užtikrinti saugumą“, – sakė jis Vokietijos dienraščiui „Bild“.
Ukraina nėra NATO narė, bet palaiko glaudžius santykius su šiuo JAV vadovaujamu kariniu aljansu, ypač – po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.
A.Merkel Vokietijos ir Ukrainos verslo forume sakė, kad aptars šį konfliktą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu per savaitgalį Argentinoje įvyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą.
Pasak jos, gegužės mėnesį V.Putino atidarytas tiltas iš žemyninės Rusijos į Krymą jau apribojo galimybes laivams patekti į Azovo jūrą ir, taip pat, Ukrainos Mariupolio uostą.
„Visa kaltė dėl to tenka Rusijos prezidentui“, – sakė A.Merkel.
„Dabar aš noriu, kad būtų pateikti faktai apie tai, kas įvyko, kad užimtų laivų įgulos būtų paleistos ir kad nebūtų verčiama daryti jokių prisipažinimų, kaip matėme per televiziją“, – kalbėjo ji.
„Taip pat privalome užtikrinti, kad toks miestas kaip Mariupolis, kuris priklauso nuo galimybių išeiti į jūrą, nebūtų paprasčiausiai atkirstas, o didelės Ukrainos dalys dėl to netaptų sunkiai pasiekiamos“, – pridūrė Vokietijos kanclerė.
