Visuomeninių televizijos kanalų ARD ir ZDF paskelbti balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai rodo, kad CSU veikiausiai gavo apie 35,5 proc. balsų ir prarado turėtą absoliučią daugumą šioje turtingoje pietinėje žemėje, kuriai nuo 7-o dešimtmečio beveik visuomet vadovavo.
51 metų Bavarijos pirmasis ministras Markusas Soederis pripažino, kad šie rezultatai „skausmingi“, o CSU vadovas ir federalinis vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis pareiškė, kad „ši diena nebuvo mums maloni“.
Maždaug 9,5 mln. žmonių turėjo teisę rinkti Miunchene posėdžiaujantį vietos parlamentą, kur CSU, svarbi A.Merkel sąjungininkė, turėjo absoliučią daugumą 56 pastaruosius metus, išskyrus penkerius.
Per ankstesnius Bavarijos rinkimus prieš penkerius metus CSU buvo gavusi 47,7 procento balsų. Šįkart šios partijos pasirodymas Bavarijoje tikriausiai bus prasčiausias per visą CSU istoriją.
Apklausos rodo, kad savo pozicijas smarkiai sustiprino Žaliųjų partija, likusi antra su 19 proc. balsų. Be to, į žemės parlamentą pirmąkart turėtų patekti kraštutinė dešinioji partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), gavusi apie 11 proc. balsų. Tokiu atveju šios partijos deputatų bus 15-oje iš 16 Vokietijos žemių asamblėjų.
Centro kairioji Socialdemokratų partija, kuri taip pat yra A.Merkel federalinės koalicijos narė, tikriausiai gaus apie 10 proc. balsų – perpus mažiau negu 2013-aisiais.
Kadangi CSU žemės parlamente neteko absoliučios daugumos, jai teks ieškotis koalicijos sąjungininkų. Jais galėtų tapti kurios nors nedidelės konservatyviosios grupės arba seni ideologiniai priešininkai – žalieji.
„CSU ir SPD žlugimas“, – rinkimų rezultatus komentavo dienraštis „Bild“, o savaitraščio „Der Spiegel“ tinklalapis rašo apie Bavarijos tradicinės valdančiosios partijos „skaudų pralaimėjimą“.
Rezultatai atspindi blėstantį rinkėjų palankumą vadinamosios „didžiosios palapinės“ pagrindinėms partijoms Bavarijoje – regione, kur kaimiškos konservatyviosios katalikiškos teritorijos persipynusios su kosmopolitiškais urbanizuotais centrais, kuriuose yra įsikūrusios tokios tarptautinės bendrovės kaip „Siemens“ ir BMW.
Jau 13 metų Vokietijai vadovaujančiai A.Merkel rinkimai Bavarijoje žada naujų rūpesčių, praėjus vos pusmečiui po to, kai kanclerė sugebėjo sukurpti naują trapią „didžiąją koaliciją“ su CSU ir nenoriai prisidėjusia SPD. Be to, po dviejų savaičių rinkimai vyks kitoje svarbioje žemėje – Hesene.
Subyrėjęs užtikrintumas
Šie rinkimai akivaizdžiai atspindi nacionalines rinkėjų nuotaikas po kelių vyriausybės krizių. Pastaruoju metu daugelis apžvalgininkų kalbėjo, kad šalis išgyvena A.Merkel eros saulėlydį.
Visoje Vokietijoje CDU ir CSU konservatyviojo bloko palaikymas sumenko iki visų laikų žemumų – 26 proc., rodo viešosios nuomonės tyrimo agentūros „Emnid“ apklausa, atlikta laikraščio „Bild am Sonntag“ užsakymu.
Dėl antrosios vietos federaliniu mastu įtemptai varžosi socialdemokratai ir žalieji, dabar turintys po 17 proc. potencialių rinkėjų palaikymą. AfD remia 15 procentų.
Rinkimai Bavarijoje išsklaidė ankstesnį užtikrintumą dėl seniai besitęsiančio CSU dominavimo šioje žemėje.
Nuo 2015-ųjų, kai Vokietiją užplūdo didžiulė migrantų banga, Krikščionių socialinės sąjungos retorika pastebimai sugriežtėjo, ypač migracijos ir teisėsaugos klausimais.
CSU atstovas H.Seehoferis tapo įnirtingiausiu A.Merkel kritiku koalicijoje. Jo reiškiama pozicija atkartoja AfD retoriką, nukreiptą prieš daugiau kaip milijoną į šalį atvykusių pabėgėlių ir migrantų.
Sekmadienio rinkimų rezultatai rodo, kad ši taktika – H.Seehoferio balansavimas ties pavojinga riba Berlyne, įskaitant jo grasinimus atsistatydinti – partijai skaudžiai atsirūgo.
Dėl imigracijos ir kultūrinės tapatybės susirūpinę bavarai pasirinko AfD, o naujo griežtesnio CSU tono atgrasyti rinkėjai balsavo už Žaliųjų partiją, pastaruoju metu demonstravusią labiau centristines tendencijas.
Ekologinės pakraipos partija, susikūrusi 8-ame dešimtmetyje kaip hipių ir taikos aktyvistų sambūris, laimėjo daugiausiai ir yra laikoma besitransformuojančia į pagrindinės srovės jėgą.
Šie rezultatai gali padaryti poveikį A.Merkel kabinetui. Tai labai priklausys, kiek kaltės už pralaimėjimą bus suversta H. Seehoferiui: jis gali atsistatydinti arba pereiti prie dar radikalesnės retorikos.
M. Soederis neseniai atkreipė dėmesį, kad CSU įvaizdį blogina audringa politika Berlyne. Šis pareiškimas sustiprino spėliones, kad Bavarijos vadovas nusiteikęs vaizduoti savo seną varžovą H.Seehoferį atpirkimo ožiu.
69 metų H.Seehoferis jau yra pareiškęs ketinąs „baigti savo misiją“ kaip vidaus reikalų ministras – galbūt kad galėtų toliau kritikuoti A.Merkel.
