CSU per Bavarijos žemės rinkimus gavo apie 35-36 proc. balsų ir prarado turėtą absoliučią daugumą.
Per ankstesnius rinkimus partiją buvo parėmę 47,7 proc. balsavusių rinkėjų – net 12 proc. punktų daugiau. Tad šiemetinis pasirodymas Bavarijoje tikriausiai bus prasčiausias per visą CSU istoriją.
Savaitraštis „Der Spiegel“ sekmadieninį pasirodymą apibūdino itin vaizdingai: rinkimų rezultatai yra tarsi Miuncheno „Bayern“ futbolo klubo iškritimas iš Vokietijos Bundeslygos.
Ir iš tiesų – CSU, seserinė A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) partija, Bavarijos politikoje dominuoja šešis dešimtmečius. CSU daugumą laimėjo 12 iš 13 pastarųjų rinkimų šioje žemėje.
O sekasi visai neprastai. Gerai tvarkoma Bavarija, kuri yra BMW ir „Siemens“ namai, gali pasigirti itin žemu nedarbo lygiu, be to, žemėje labai mažai nusikaltimų – mažiausiai visoje Vokietijoje.
Ir vis dėlto sekmadienio balsavimo rezultatai CSU vadovybės nenuvilti negalėjo – balsų surinkta net 12 proc. punktų mažiau nei prieš penkerius metus (47,7 proc.).
Tiesa, kentėjo ir socialdemokratai. 2013-aisiais juos parėmė beveik 21 proc. rinkėjų, o šiemet – vos 10 proc.
Žaliųjų spurtas
Tendencija pasitvirtino. Politinis žemėlapis Vakarų Europoje toliau smulkėja – didžiosios partijos priverstos trauktis, o mažosios auga, bet Bavarijoje laimėjo ne tik kraštutinių dešiniųjų partija AfD.
Ši radikali antiimigracinė politinė jėga rinkimuose Bavarijos žemėje dalyvavo pirmą kartą ir debiutą paženklino patekdama į žemės parlamentą – už AfD balsavo 11 proc. rinkėjų.
Bet Europos Sąjungą mylintys ir prieglobsčio prašytojus išskėstomis rankomis priimantys žalieji pasirodė dar geriau – juos parėmė net 18,5 proc. balsavusiųjų. Toks rodiklis beveik dvigubai geresnis nei 2013 metais.
Geriau nei per ankstesnius balsavimus pasirodė ir verslui palanki partija „Laisvieji demokratai“ bei mažesnė liberali partija „Laisvas rinkėjas“.
Dramatiška CSU nesėkmė tikrai bus jaučiama ne tik Bavarijoje, bet ir Berlyne bei – galbūt – Briuselyje. Pačioje žemėje turėtų ristis galvos – daugumą praradusi CSU dabar turės lipdyti koaliciją.
Tiesa, partijos lyderis Horstas Seehoferis pirmadienį atmetė spekuliacijas dėl jo ateities. Tačiau akivaizdu, kad CSU praranda pozicijas – kodėl?
Ėmė mėgdžioti AfD
Visų pirma, apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad CSU rinkimų kampanija ir manevrai jos fone buvo kone katastrofiški.
Kai Europoje 2015 metais kilo migracijos krizė ir į Vokietiją pro A.Merkel plačiai atlapotas valstybės duris atvyko daugiau nei 1 mln. prieglobsčio prašytojų, Bavarijos konservatoriai iškart pasistengė atsiriboti nuo kanclerės ir CDU.
CSU elgėsi taip agresyviai, kad jos pirmininkas ir federalinis vidaus reikalų ministras H.Seehoferis šių metų vasarą galėjo net sugriauti Vokietijos koalicinę vyriausybę – būtent dėl migracijos politikos. Šią kovą H.Seehoferis pralaimėjo.
Tuo pat metu Miunchene žemės premjeras Markusas Söderis, susirūpinęs dėl to, kad CSU praranda rinkėjų balsus AfD, pradėjo populistiškai kartoti nacionalistinę šios partijos retoriką.
Prieita iki to, kad Bavarijoje buvo priimtas vietos žmonių keikiamas įstatymas, pagal kurį žemei priklausančius pastatus turi būtinai puošti kryžius.
Tokie veiksmai CSU nepadėjo. Konservatyviausi CSU rinkėjai iš AfD stovyklos negrįžo, o nuosaikių bavarų branduolį agresyvi retorika tik dar labiau atbaidė. Balsavimo analizė rodo, kad daugelis tokių rinkėjų balsavo už Žaliųjų partiją.
A.Merkel sustiprės? Nebūtinai
Vienas iš dviejų didžiųjų CSU žvėrių – M.Söderis arba H.Seehoferis – dabar greičiausiai turės prisiimti atsakomybę. Jie ir taip kaltino vienas kitą dėl nesėkmingos rinkimų kampaniją.
Manoma, kad trauktis vis dėlto reikės vyresniam H.Seehoferiui, o tai jau sudrebins Berlyną ir federalinę vyriausybę. Apklausos rodo, kad rinkėjai dėl prastų rinkimų rezultatų kaltina būtent H.Seehoferį.
Kadangi silpną, neefektyviai dirbančią koaliciją, sudarytą iš CDU, CSU ir socialdemokratų, ir taip drasko vidaus intrigos, viešas vidaus reikalų ministro pažeminimas dar labiau paralyžiuotų A.Merkel kabinetą.
Tiesa, prastas CSU pasirodymas Bavarijoje gali ir netikėtai sustiprinti kanclerės pozicijas. Mat rinkimai sekmadienį buvo ne referendumas dėl A.Merkel ir CDU ateities, o – pačios CSU iniciatyva – plebiscitas dėl politinės krypties, kurią turėtų rinktis ši partija.
A.Merkel turėtų būti naudingas faktas, kad labai nemažai rinkėjų nusisuko nuo piktos konservatyvios retorikos.
Aišku, tai nereiškia, kad vyriausybė staiga įgaus antrąjį kvėpavimą – Berlyne nėra nei drąsių idėjų, nei ryžto jas įgyvendinti. Tad valdančiąją koaliciją kartu visų pirma laiko alternatyvos baimė – deja, rinkimų Bavarijoje rezultatai situacijos nepakeis.
