Lygiai taip pat A.Merkel leido Vokietijai tapti pernelyg priklausoma nuo Rusijos energijos importo. Pokalbio su „Der Spiegel“ žurnalistais metu buvusi kanclerė gynė savo politiką Rusijos atžvilgiu prieš vasario mėn. invaziją į Ukrainą, sakydama, kad ji nebeturėjo galimybių daryti įtakos Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Anot A.Merkel, 2021 m. vasarą ji bandė sušaukti Europos derybas su Rusijos lyderiu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
„Tačiau neturėjau galios pasiekti savo“, – sakė ji „Der Spiegel“.
„Tikrai visi žinojo: rudenį jos nebebus“, – pridėjo buvusi Vokietijos kanclerė.
Keturias kadencijas kanclerės pareigas ėjusi A.Merkel praėjusių metų gruodžio mėnesį paliko postą ir perdavė pareigas dabartiniam kancleriui Olafui Scholzui. 2021 m. rugpjūtį paskutinį kartą apsilankiusi Maskvoje Vokietijos naujienų žurnalui A.Merkel teigė, kad „jausmas buvo labai aiškus: „Kalbant apie galios politiką, jums galas.“
Ji atkreipė dėmesį, kad, kaip bebūtų, „Putinui svarbi tik galia“.
Pasak buvusios kanclerės, buvo svarbu, kad į paskutinį susitikimą V.Putinas atvyko su užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Ji pažymėjo, kad anksčiau jie buvo bendravę vienu du dvišaliame susitikime.
Vertindami prezidento V.Putino veiksmus prieš invaziją, kai kelias savaites prieš jos pradžią vyko masinis karinių pajėgų sutelkimas prie Ukrainos sienų, daugelis teigė, kad A.Merkel ir kiti ES vadovai turėjo laikytis griežtesnės pozicijos Kremliaus atžvilgiu.
Krikščionių demokratų (CDU) partijos, kuriai priklauso A.Merkel, užsienio politikos ekspertas, parlamento narys Roderichas Kiesewetteris yra vienas iš tų, kurie teigia žinoję, jog V.Putinas siekia suskaldyti ir susilpninti Europą, tačiau buvusi kanclerė tikėjo, kad „švelni galia“ yra tinkamas atsako jo veiksmams metodas. Dar prieš invaziją R.Kiesewetteris išreiškė savo nuomonę, jog Vokietija yra pernelyg priklausoma nuo rusiškų dujų.
Interviu „Spiegel“ A.Merkel pabrėžė, kad jos pozicija dėl Ukrainos Minsko taikos derybose suteikė Kyjivui laiko geriau pasiruošti gynybai nuo Rusijos kariuomenės.
Paliaubų susitarimas Minske buvo pasiektas po to, kai Rusija 2014 m. aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir per savo tarpinį karą Donbaso regione. Tačiau jo pagrindiniai punktai, įskaitant nusiginklavimą ir tarptautinę priežiūrą, nebuvo įgyvendinti.
Buvusi Vokietijos kanclerė A.Merkel teigė nesigailinti, kad gruodžio mėnesį privalėjo palikti postą. Ji manė, kad jos vyriausybei nepavyko pasiekti pažangos ne tik sprendžiant krizę Ukrainoje, bet ir kitus konfliktus, kuriuose dalyvavo Rusija – Moldovoje, Sakartvele, Sirijoje ir Libijoje.
