„Man ir visai vyriausybei didelį nerimą kelia tai, kad spaudos ir žodžio laisvė toliau varžoma“, – sakė kanclerė po keliolikos dienraščio „Cumhuriyet“ žurnalistų ir vadovų sulaikymo Turkijoje.
Šie suėmimai yra „naujausias šios jau labai liūdnos tendencijos pavyzdys“, pareiškė A.Merkel spaudos konferencijoje, kurioje taip pat dalyvavo Šveicarijos prezidentas Johannas Schneideris-Ammannas.
Pridurdama, kad antradienį Vokietijos ambasadorius lankėsi dienraščio „Cumhuriyet“ redakcijoje, A.Merkel sakė: „Žurnalistai gali būti tikri dėl mūsų solidarumo, kaip ir visi kiti Turkijoje, kurie sunkiomis sąlygomis aktyviai gina žiniasklaidos ir žodžio laisvę“.
Pasak jos, šis klausimas „akivaizdžiai atliks pagrindinį vaidmenį“ derybose dėl Ankaros ilgalaikio siekio įstoti į Europos Sąjungą.
Praėjusį savaitgalį nuo pareigų buvo nušalinta daugiau nei 10 tūkst. valstybinio sektoriaus darbuotojų, uždaryta 15 prokurdiškų ir kitokių žiniasklaidos kanalų, šalies valdžiai tęsiant didelio masto griežtas priemones prieš asmenis, siejamus su liepą surengtu nesėkmingu grupės kariškių mėginimu nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.
Šiais metais Berlynas ir Ankara jau turėjo virtinę ginčų ir nesutarimų žmogaus teisių ir jautriais istoriniais klausimais.
Santykiai tarp sostinių labai pablogėjo birželio mėnesį, kai Vokietijos parlamentas priėmė rezoliuciją, įvardinančią genocidu per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijoje vykdytas armėnų žudynes.
Šiais metais Berlynas ir Ankara jau turėjo virtinę ginčų ir nesutarimų žmogaus teisių ir jautriais istoriniais klausimais.
Vokiečių balsavimas supykdė R.T.Erdoganą, ir Ankara daug mėnesių neleido vokiečių parlamentarams aplankyti savo tautiečių karių, tarnaujančių pietinėje Turkijos dalyje esančioje NATO bazėje.
Padėtį sušvelnino A.Merkel vyriausybė, oficialiai paskelbusi, kad balsavimas Bundestage buvo teisiškai neįpareigojantis.
Kitą kivirčą sukėlė vokiečių televizijos komiko Jano Boehmermanno „Šmeižikiškas eilėraštis“, kuriame R.T.Erdoganas kaltinamas zoofilija ir pedofilija. Dėl jo Turkijos prezidentas kreipėsi į teismus.
Vokietijoje gyvena didžiausia už Turkijos ribų etninė turkų bendruomenė, kurią sudaro apie trys milijonai žmonių.
Pernai Vokietija buvo viena daugiausiai pabėgėlių sulaukusi Europos šalių, todėl ji yra priklausoma nuo ES ir Turkijos pasiekto susitarimo, kuriuo siekiama pažaboti į Senąjį žemyną plūstančių pabėgėlių srautą.
