Nors yra vilčių, kad A.Navalnas, kuris kelios dienos po apnuodijimo buvo perkeltas iš Omsko ligoninės į Berlyno kliniką, išgyvens, jo mirtis neabejotinai išprovokuotų kur kas audringesnę visuomenės reakciją.
Be to, su apnuodijimu susijusi informacija kurį laiką buvo gana neaiški, o tai, vėlgi, užkirto kelią šoko efektui.
A.Navalnas toli gražu nėra liaudies didvyris – bent jau kol kas. Per kelerius pastaruosius metus Kremliui pavyko sukurti neigiamą jo įvaizdį – aktyvistui klijuojama Vakarų agento ir oportunisto etiketė.
A.Navalno šalininkai puikiai supranta, kieno taikiniu tapo aktyvistas, o konkreti piktadario pavardė jiems net nėra svarbi.
Aktyvisto reputacija tarp Rusijos liberalų ir intelektualų taip pat nėra labai gera. Ir apskritai – jo darbo vaisiai, įskaitant daugybę aštrių antikorupcinių tyrimų, daug populiaresni nei A.Navalno asmenybė.
Skirtingai nei praėjusių metų vasarą sulaikytas žurnalistas Ivanas Golunovas, A.Navalnas nepriklauso kuriam nors konkrečiam profesionalų luomui, kurį būtų galima mobilizuoti ir kuris garsiai protestuotų. Žurnalistams I.Golunovas virto puolimo prieš jų amatą simboliu.
Dar vienas svarbus skirtumas yra tai, kad I.Golunovo rėmėjai turėjo aiškų tikslą – jie siekė, jog žurnalistas būtų paleistas iš kalėjimo. A.Navalno šalininkai tokio aiškaus siekio neturi, bet jų reakcija būtų kitokia, jei aktyvistui būtų pareikšti rimti kaltinimai.
Niekas Rusijoje ir taip netiki, kad incidento tyrimas būtų kruopštus ir sąžiningas. A.Navalno šalininkai puikiai supranta, kieno taikiniu tapo aktyvistas, o konkreti piktadario pavardė jiems net nėra svarbi.
Anot T.Stanovajos, protestai galėtų įsibėgėti, jei A.Navalno sveikata dar pablogėtų.
Vis dėlto esą vyksta dar šis tas svarbesnio – analitikės teigimu, nusikaltimą tyliai smerkia politinis elitas: „Apnuodijimas gali labiau paveikti elitą nei visuomenę, nes įtakingiems veikėjams neabejotinai kyla daug klausimų.“
„Daug konservatyvių, Putiną palaikančių elito narių, švelniai tariant, buvo sukrėsti. Kai kurie vyriausybei artimi žmonės taip priblokšti, kad renkasi tikėti, jog čia pirštus prikišo Vakarų specialiosios pajėgos, o ne tuo, kad režimas gali taip nuodyti oponentus.
Politiniame konflikte buvo panaudotas „Novičiokas“, o tai tikrai bus vertinama kaip signalas, kad režimas pradėjo aižėti, nes nebesugeba taikiai susidoroti su politiniais iššūkiais“, – mano T.Stanovaja.