Anot L.Gozmano, sausio 23-ąją, kai beveik 200 Rusijos miestų vyko demonstracijos dėl A.Navalno įkalinimo, šalies policija elgėsi lygiai taip pat agresyviai, kaip milicija Minske. Tądien buvo sulaikyta bevik 4 tūkst. žmonių.
Tiesa, kitą savaitgalį areštų būta dar daugiau – daugiau nei 5,3 tūkst. Bet tūkstančiai žmonių į gatves žygiavo nepaisydami akivaizdžios suėmimo grėsmės – o tai, pasak L.Gozmano, liudija, kad situacija Rusijoje turi potencialo keistis iš esmės.
Šis politikas ir politologas portale IDU.org išskiria aštuonis savo pastebėjimus apie įvykius Rusijoje pastarosiomis savaitėmis:
1. A.Navalnas tapo vienintele opozicine alternatyva V.Putinui. Kaip savo laiku Nelsonas Mandela ir Lechas Walęsa, būtent A.Navalnas pasaulyje ir Rusijoje matomas kaip alternatyva dabartiniam prezidentui.
„Jei jis nebus nužudytas, tikimybė, kad būtent jis kada nors vadovaus Rusijai, išaugs iki labai didelės“, – mano L.Gozmanas.
2. Tiesa, jo nuomone, reikėtų suprasti, kad tol, kol Rusiją valdys V.Putinas, A.Navalnas nebus paleistas į laisvę – nors yra rengiama plati paramos šiam aktyvistui kampanija. Sprendimas jį paleisti būtų laikomas protestuotojų pergale – V.Putinas niekada neleis kilti tokiam įspūdžiui.
3. Kad ir kaip būtų ateityje, režimas nutarė žengti represijų aktyvinimo keliu. Kaip rašo L.Gozmanas, artimiausiu metu reikėtų laukti brutalaus susidorojimo su protestais ir bet kokios politinės veiklos gniaužimo.
„Nepageidaujami piliečiai bus vadinami liaudies priešais, disidentai bus persekiojami, žiniasklaidos kontrolė bus sustiprinta“, – prognozuoja politikas.
4. Tiesa, anot L.Gozmano, režimas lygiai taip pat supranta, kad jau negalės visiškai kontroliuoti įstatymų leidžiamosios valdžios – net jei kaip įprasta akiplėšiškai klastos būsimų rinkimų į Valstybės Dūmą rezultatus.
-
Arkadijus Ostrovskis: „Vladimiras Putinas – caras, o carų siekis – išplėsti valdas“
-
Kremliaus laukia nelengvi 2021-ieji – opozicija ir įvairesnė, ir sustiprėjusi
-
Į konfrontaciją su Kremliumi stojęs A.Navalnas užsidirbo sau taškų
-
Rusijos policijai malšinant protestus dėl A.Navalno, sulaikyta beveik 5 tūkst. protestuotojų
„Todėl negalima atmesti galimybės, kad Valstybės Dūmos rinkimai, kurie turi įvykti rugsėjį, radus kokį nors pretekstą bus atšaukti“, – teigia L.Gozmanas.
5. Jis taip pat mano, kad tarptautinėje arenoje priešiškumas Rusijai ir jos izoliacija yra „neišvengiama“. O tai esą pavojinga: „Negalima atmesti naujų nuotykių, kurių, siekdama sutelkti visuomenę, gali griebtis Rusijos vadovybė.“
6. L.Gozmano vertinimu, Rusijos visuomenėje jokios konfrontacijos ir susiskaldymo nėra – esą kritiškai vyriausybės atžvilgiu nusiteikę piliečiai smerkia ne kitus žmones, o pačią V.Putino biurokratiją.
„Savo ruožtu Putino rinkėjai pasyvūs ir nenusiteikę jo ginti. Per visą praėjusią savaitę Rusijoje nevyko jokios akcijos dabartiniam prezidentui palaikyti“, – pažymi L.Gozmanas.
7. „Politinė konfrontacija virto moraline konfrontacija. Melas, veidmainystės ir korupcija bando aktyvios Rusijos visuomenės dalies kantrybę. Opozicinis segmentas pasisako ne tiek už tam tikrų institucijų reformą, kiek už sugrįžimą prie moralės“, – pastebi politikas.
Jis tvirtina, kad režimas atmetamas taip tvirtai, jog piliečiai nereikalauja derybų ir kompromisų – taip buvo per 2011-2012 metų protestus. Ne, rusai nori, kad V.Putino režimas sugriūtų ir pasitrauktų iš politinės arenos.
„Šia prasme situacija gali būti vadinama revoliucine, panašia į padėti SSRS ir Varšuvos pakto šalyse devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje“, – teigia L.Gozmanas.
8. Vis dėlto analitikas neturi vilčių, kad situacija – politinė – Rusijoje gali pasikeisti per rinkimus. Esą šalies neišvengiamai laukia „neteisėtas“ laikotarpis: „Yra vis mažiau vilčių, kad išeitis iš dabartinės sisteminės krizės bus taiki.“
