Režimas Kremliuje jau ilgą laiką leido suprasti, kad A.Navalnas, charizmatiškas kovotojas su korupcija, nėra vertas visuomenės dėmesio, o dabar tokia pozicija įtvirtina oficialiai.
Įspėjimą dėl boikoto organizavimo antradienį paskelbė prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.
O anksčiau Centrinė rinkimų komisija savo sprendimą neleisti A.Navalnui dalyvauti rinkimuose paaiškino jo teistumu už grobstymą ir paskirta lygtine penkerių metų įkalinimo bausme. Aktyvistas teigia, kad jo nuteisimas buvo politinis.
Savo nuomonę dėl A.Navalno pareiškė ir Europos Sąjungos išorės veiksmų taryba – jos atstovė Maja Kocijančič nurodė, kad draudimas A.Navalnui dalyvauti rinkimuose „sukelia rimtų abejonių dėl politinio pliuralizmo Rusijoje ir demokratinių rinkimų kitais metais perspektyvos“.
A.Navalno populiarumas abejotinas
„Rinkimų neturėsime, nes Vladimiras Putinas baisiai bijo – varžymasis su manimi jam atrodo grėsmingas, – tuoj pat vaizdo įraše paskelbė 41-erių A.Navalnas. – Procesas, kuriame esame kviečiami dalyvauti, nėra tikri rinkimai. Jame dalyvaus tik Putinas ir kandidatai, kuriuos jis pats pasirinko.“
Valstybinėje televizijoje A.Navalno pavardė yra tabu – aktyvistas minimas tik tokiais atvejais, kai yra kuo nors apkaltinamas.
Kad Kremlius bijo A.Navalno, abejoti tikriausiai nereikia. Valstybinėje televizijoje jo pavardė yra tabu – aktyvistas minimas tik tokiais atvejais, kai yra kuo nors apkaltinamas. Su valdžia siejamos apklausų bendrovės neklausia respondentų apie A.Navalną, kai rengia politikų populiarumo reitingus.
Neaiškiausia tai, ko konkrečiai baiminasi režimas. Juk V.Putinas, leisdamas A.Navalnui dalyvauti rinkimuose, būtų išsprendęs vieną opiausių problemų.
Kol kas atrodo, kad rinkimai bus nuobodi V.Putino karūnacija – jau ketvirtoji, nors Kremlius desperatiškai siekia pažadinti rinkėjus ir paraginti juos ateiti balsuoti. Menkas aktyvumas – didelis galvos skausmas valdžiai.
Nepriklausomo Levados sociologinio centro duomenimis, V.Putino veiklą teigiamai vertina net 80 proc. rusų. Gruodžio pradžioje dar viena apklausa parodė, kad 66 proc. balsuoti ketinančių respondentų rinktųsi V.Putiną.
Tuo metu už A.Navalną esą balsuotų vos 2 proc. rusų, nors, pavyzdžiui, 2013-aisiais, kai aktyvistas varžėsi dėl Maskvos mero posto, jį parėmė 27 proc. rinkėjų. Sostinė – dar ne visa šalis.
Persekioja aktyvisto bendražygius
Senas V.Putino bičiulis Dmitrijus Medvedevas, kurį prezidentas pats pasirinko premjeru ir ketveriems metams – laikinu surogatu Kremliuje, neseniai pavadino A.Navalną (jo pavardės vėlgi neminėjo) „niekšu“, kuriuo niekas nepasitiki.
Bet V.Putinas, neabejotinai stebėjęs pernykščius prezidento rinkimus Amerikoje, greičiausiai mano, kad apklausomis pasitikėti negalima ir kad balsavimo autsaideriu laikomas varžovas gali jei ne laimėti, tai pasirodyti kur kas geriau nei prognozuojama.
„Kai tik kas nors atsiduria balsalapyje, net asmuo, kurio pralaimėjimu neabejojama, rinkimų baigtis nebėra visiškai kontroliuojama, – sako naujos Michailo Gorbačiovo biografijos autorius Williamas Taubmanas. – Pažiūrėkite į Donaldo Trumpo netikėtą triumfą, o Putinas jo sėkmę ne tik stebėjo, bet ir, regis, prie jos prisidėjo.“
Anot W.Taubmano, tiek D.Trumpas, tiek V.Putinas „nori ne tik laimėti, bet laimėti įspūdingai“. Esą V.Putino atveju A.Navalno dalyvavimas rinkimuose sumažintų jo persvarą, o tai neva pažemintų prezidentą.
Be to, Kremlius dabar bijosi, kad A.Navalnas sukels galvos skausmą V.Putinui ragindamas rinkėjus ne balsuoti, o likti namuose. Valdžia vis dar tikisi sužadinti rinkėjų entuziazmą, tad bando užkirsti kelią A.Navalno raginimams boikotuoti rinkimus.
Pareigūnai, beje, jau nusitaikę į A.Navalno bendražygius. Jo „kampanijos“ vadovui Leonidui Volkovui gruodžio pradžioje už mitingo Žemutiniame Naugarde organizavimą skirta 30 dienų laisvės atėmimo bausmė.
Negana to, A.Navalno rėmėjai šią savaitę pranešė, kad spaudimas toliau didinamas – policija surengė reidus Tuloje ir Orenburge. „Matote, jie labai bijo“, – feisbuke parašė aktyvistas Viktoras Šavedinovas.
Drąsiai kritikuoja V.Putiną
Sovietų Sąjungoje per „rinkimus“ jų laimėtojai surinkdavo beveik 100 proc. balsų. V.Putinas tiek negaus, tačiau jis tikrai bus perrinktas ketvirtajai ir greičiausiai paskutinei kadencijai. 2012-aisiais už jį balsavo 63 proc. rinkėjų, o dabar tokių bus dar daugiau.
Bet A.Navalnas į rinkimus ir tuo pačiu į valstybines televizijas vis tiek neįleidžiamas. Kodėl? Gali būti, kad V.Putinas su baime prisimena protestus Maskvoje 2011-2012 metais ir – o tai dar svarbiau – Maidano revoliuciją Ukrainoje, kai Viktoras Janukovyčius turėjo sprukti į Rusiją.
„Putinas bijo leisti Navalnui patekti į viešą politiką, nes Navalnas puikiai sugeba mobilizuoti žmones – jie dėl jo eina į gatves“, – pripažino rusas analitikas Aleksandras Morozovas.
A.Navalnas iš tiesų jau ne kartą įrodė, kad geba išjudinti žmones, ypač jaunus, išsilavinusius rusus. Be to, svarbu tai, kad jis, skirtingai nei daugelis kitų Rusijos opozicionierių, drąsiai tiesiogiai kritikuoja V.Putiną ir taip ieško ryšio su rinkėjais.
V.Putinas: „Svarbu ne tik triukšmauti aikštėse ir užkulisiuose ar kalbėti apie režimą, kuris neva eina prieš žmones. Svarbu kažką pasiūlyti, pagerinti.“
Aktyvistas per kelerius pastaruosius metus išmaišė visą Rusiją su žinia, kad prezidentas V.Putinas ir jo aplinka yra negrįžtamai korumpuota, kad Kremliui nerūpi paprastų žmonių problemos.
Per savo kasmetinę spaudos konferenciją V.Putino buvo paklausta, ar jo vyriausybė „bijo tikros konkurencijos“. Prezidentas iškart leidosi į ilgą tiradą apie vadinamąsias spalvotąsias revoliucijas Gruzijoje ar Ukrainoje.
„Svarbu ne tik triukšmauti aikštėse ir užkulisiuose ar kalbėti apie režimą, kuris neva eina prieš žmones. Svarbu kažką pasiūlyti, pagerinti. Žmonės, kuriuos minite, yra saakašviliai. Ar norite, kad jie destabilizuotų padėtį šaltyje?“ – vėl neminėdamas A.Navalno pavardės klausė V.Putinas.
Vykdo šventą misiją?
Galiausiai A.Navalnas, kuris veikia taip, kaip įprasta Vakaruose, ir nelaukia pinigų iš valstybės bei paramos iš valstybinės žiniasklaidos, kelia tikrą pavojų Kremliaus sukurtam modeliui.
Šis modelis – vadinamoji „suvereni“ demokratija, kuri iš tiesų yra autokratinė sistema. Valdžios kritika toleruojama tik tokiu atveju, jei nemetamas iššūkis prezidentui, kuris savo ruožtu primena carą.
Vladislavo Inozemcevo, Rusijos eksperto, šiuo metu dirbančio Varšuvoje, teigimu, V.Putinas tikrai nori laimėti ne šiaip, o tarsi mitinė figūra, kuria pasitiki visa Rusija. O jei A.Navalnas būtų kandidatas, V.Putinas būtų priverstas ištarti jo pavardę – burtai išnyktų.
„Putinas, kuris Rusijos lyderio, o tiksliau, kaip jis pats tiki – globėjo, pareigas eina jau beveik 20 metų, įsivaizduoja, kad vykdo šventą misiją. Jis giliai tiki savo likimu, savo vaidmeniu Šventosios Rusijos istorijoje“, – teigė V.Inozemcevas.
