Skaičiai išties įspūdingi – žmonės protestuoti prieš korupciją išėjo į 82 Rusijos miestų gatves, o jų buvo dešimtys tūkstančių.
Tiesa, nors teigiama, kad sekmadienio protestai buvo didžiausi nuo 2011–2012 metų, tai nėra visiškai tikslu. Rusijai aneksavus Krymą ir įplieskus karą Rytų Ukrainoje, demonstracijoje Maskvoje – oficialiai prieš karą, o neoficialiai ir prieš prezidentą Vladimirą Putiną – pasirodė per 70 tūkst. žmonių.
Nepaisant to, A.Navalno pasiekimo nuvertinti negalima. Žmonių gal ir nebuvo rekordiškai daug, bet precedento neturi itin plati akcijų geografija.
Suimta per 1,5 tūkst. protestuotojų, o tai lyg ir liudytų, kad valdžią demonstracijos irgi nustebino.
Tačiau dalis analitikų mano, kad kalbėti reikėtų ne apie Rusijos visuomenės kovą už skaidrumą, o apie Kremliaus klanų mūšį dėl galios.
A.Navalno fondo tyrimas
Esą savaitgalio protestai – tik dar vienas įrodymas, kad toks mūšis vyksta, ir jau senokai.
Maskvoje gandai, kad silovikų (buvusių ir dabartinių saugumiečių, – red.) klanas siekia išstumti D.Medvededą ir iš premjero posto, ir iš V.Putino aplinkos, sklando jau nuo praėjusių metų pavasario, kai jis Kryme įsiutusiems žmonėms tiesiog pareiškė: „Laikykitės ten.“
Manevrus prieš D.Medvedevą daug kas įžvelgė ir lapkritį, kai buvo sulaikytas ekonomikos plėtros ministras Aleksejus Uliukajevas – vadinamųjų Rusijos liberalų atstovas ir premjero sąjungininkas.
Tada jau šiemet, kovo pradžioje, A.Navalno fondas paskelbė savąjį tyrimą: išaiškino schemą, kaip D.Medvedevas įsigijo prašmatnias rezidencijas Rusijoje ir svetur.
Atskleista, kad jis susijęs su keliais labdaros fondais, kuriuose sukaupta apie 70 mlrd. rublių (1,14 mlrd. eurų), o iš viso yra siejamas su keturiomis milžiniškomis rezidencijomis, tarp jų – Maskvos rajone Rubliovkoje ir Sočyje.
Taip pat minimi du vynuogynai – Rusijos pietuose ir Italijos Toskanos regione, XVIII a. menantys rūmai Sankt Peterburge, 16 mln. JAV dolerių vertinamos dvi jachtos.
Visa tai formaliai priklauso ne D.Medvedevui, bet visi šie objektai valdomi labdaros fondų, vadovaujamų artimų premjero draugų.
Čia – ir „Gazprombank“ tarybos narys Ilja Jelisejevas, vadovaujantis fondams „Dar“ bei „Socgorprojekt“, ir oligarchas Ališeras Usmanovas, ir dujų pramonės milžinės „Novatek“ vadovas Leonidas Michelsonas, kuris, pagal žurnalo „Forbes“ duomenis, yra turtingiausias Rusijos žmogus.
Įnirtingas mūšis prieš D.Medvedevą
Ką gi – informacijos daug, ji įpakuota gražiai, patraukliai vartotojui. Visa bėda, kaip teigia radijo stoties „Echo Moskvy“ korespondentė Vašingtone Karina Orlova, yra tai, kad naujų faktų visame A.Navalno tyrime yra tik du – apie vynuogyną Toskanoje ir apie vieną jachtų.
A.Navalno tyrime iš esmės žodis į žodį pakartojama dviem savaitėm anksčiau nepriklausomame savaitraštyje „Sobesednik“ išspausdinta medžiaga.
Visa kita jau anksčiau buvo skelbta Rusijos žiniasklaidoje. Apie fondą „Dar“ dar 2011-aisiais rašė „Novaja gazeta“, o apie D.Medvedevo rezidenciją Plesuose pernai skelbė ir pats A.Navalnas.
Vis dėlto įdomiausia, kad A.Navalno tyrime iš esmės žodis į žodį pakartojama dviem savaitėm anksčiau nepriklausomame savaitraštyje „Sobesednik“ išspausdinta medžiaga – autorystė, beje, nenurodoma.
Plagiatas? K.Orlova mato tris galimybes. Pirmoji – kad A.Navalno komanda panaudojo „Sobesednik“ sukauptus duomenis be leidimo. Tai menkai tikėtina, nes aktyvistas tikrai būtų žinojęs, kad tiesa greitai išaiškėtų.
Opozicijos lyderis, demaskuojantis melagius ir vagis, negali pats būti melagis ir vagis. Be to, net jei buvo nuspręsta griebtis plagiato, kažin ar A.Navalno tyrėjai būtų vos per dvi savaites paruošę tokį blizgantį vaizdo reportažą.
Antroji galimybė – kad tiek „Sobesednik“, tiek A.Navalno komanda savuosius tyrimus vykdė lygiagrečiai ir užbaigė beveik tuo pat metu. Tai įmanoma, bet irgi menkai tikėtina, nes tokioje policinėje valstybėje kaip Rusija informacija pernelyg laisvai nesidalinama.
Paskutinė, trečioji galimybė – kad duomenys buvo tuo pat metu perduoti tiek savaitraščiui, tiek A.Navalnui. Ir kad tai yra koordinuotas, gerai suplanuotas išpuolis prieš D.Medvedevą.
„Vakariečiai Navalno tyrimą įvertino kaip vieną retų akimirkų, kai pro Putino režimo tamsą prasiskverbė skaidrumo spindulys. Deja, taip Rusijoje nebūna – čia tiriamoji žurnalistika įvyksta tik tada, kai vieni galingieji nori pakenkti kitiems galingiesiems“, – mano ir vienas „The American Interest“ ekspertas Damiras Marušičius.
Esą informacija apie tariamą D.Medvedevo korumpuotumą yra ir konkreti privati žinutė prezidentui V.Putinui: „Tavo pasirinktas įpėdinis tau netinka. Jis silpnas ir mes galime jį pričiupti. Mes jau sutepėme jo reputaciją ir jis negalės apginti tavo bei tavo aplinkos turto, kai tu išeisi į pensiją.“
Klausimai be atsakymų iš 2013 metų
Be to, kažin ar A.Navalnas toks šventas – jau nekalbant apie pastaruoju metu aprimusias jo griežtai nacionalistines pažiūras. Šiuo atveju svarbi istorija iš 2013 metų Maskvos mero rinkimų.
Mero pareigas tuomet nuo 2010-ųjų ėjo Sergejus Sobianinas. Bet po dvejų metų D.Medvedevas, kuris tada buvo prezidentas, nusprendė grąžinti tiesioginius gubernatorių rinkimus, kuriuos anksčiau buvo panaikinęs V.Putinas.
A.Navalnas iki šiol taip ir nėra atvirai atsakęs į klausimą, kodėl, jo manymu, jam 2013-aisiais buvo taip kilniaširdiškai paskolinti reikalingi balsai.
Kremlius nusprendė, kad Maskvoje reikia surengti naujus rinkimus. S.Sobianinas atsistatydino, o A.Navalnas, regis, tapo idealiu įrankiu legitimizuoti S.Sobianino perrinkimą. Kodėl?
Rinkimų kampanijai oficialiai prasidėjus, A.Navalnas kovojo su politiniais kaltinimais byloje dėl turto grobstymo iš valstybinės įmonės „Kirovles“.
A.Navalnas buvo pripažintas kaltu ir suimtas. Tiesa, tai netrukdė jam dalyvauti rinkimuose – gerokai sunkiau buvo vykdyti kampaniją. Bet kai A.Navalno atstovas paskelbė, kad aktyvistas atsiima kandidatūrą į merus, jau kitą dieną jis buvo paleistas į laisvę.
Ir tai dar ne viskas: opozicionierius sulaukė ir antros dovanos iš Kremliaus.
Pagal Rusijos įstatymus asmuo, kandidatuojantis į merus kaip nepriklausomas kandidatas, turi pateikti 6 proc. visų Maskvos miesto Dūmos narių parašus. Priešingu atveju kandidatūra neregistruojama.
A.Navalnui balsų, žinoma, neužteko. Bet tuomet į pagalbą atskubėjo didžioji „Vieningosios Rusijos“ frakcija“ – aktyvistas tokiu būdu galėjo dalyvauti rinkimuose ir pralaimėti S.Sobianinui. Balsavimas iki šiol laikomas vienu švariausių ir sąžiningiausių V.Putino Rusijos istorijoje.
Beje, A.Navalnas iki šiol taip ir nėra atvirai atsakęs į klausimą, kodėl, jo manymu, jam 2013-aisiais buvo taip kilniaširdiškai paskolinti reikalingi balsai.
D.Voronenkovo verdiktas
Paslaptingumo, tiesa, jam netrūko niekada: iš kur A.Navalnas gavo įspūdingų duomenų apie generalinio prokuroro Jurijaus Čiaikos šeimos ryšius su nusikalstamu pogrindžiu? Kas padėjo nupaišyti „Transneft“ supančias korupcines schemas?
Iš kur gauta informacija apie Rusijos vicepremjerą Igorį Šuvalovą, kurio šunys privačiais lėktuvais skraidinami į parodas Šveicarijoje?
K.Orlova atkreipia dėmesį, kad net tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ į Panama Papers skandalą pasinerti galėjo tik tada, kai buvęs „Mossack Fonseca“ darbuotojas nutekino dokumentus žurnalistams.
Karina Orlova: „Rusijoje, kurią griežtai kontroliuoja saugumo tarnybos, kur informacijos laisvė nuolat spaudžiama, staiga atsiranda vyrukas, kuris renka ir skleidžia duomenis apie aukšto rango pareigūnus, o jam nieko nenutinka?“
„O Rusijoje, kurią griežtai kontroliuoja saugumo tarnybos, kur informacijos laisvė nuolat spaudžiama, staiga atsiranda vyrukas, kuris renka ir skleidžia duomenis apie aukšto rango pareigūnus, o jam nieko nenutinka?
Visa tai – šalyje, kur žiniasklaidos priemonės baudžiamos už žodžio „aneksija“ panaudojimą kalbant apie Krymą? Neįmanoma. Beveik nėra abejonių, kad Navalnas gauna informaciją iš žmonių valdžioje“, – rašo K.Orlova, mananti, kad aktyvistą „šeria“ vadinamieji silovikai.
Hudsono instituto Vašingtone analitikas Marius Laurinavičius sutinka. Jo nuomone, A.Navalnas yra „režimo dalis“.
„Pradėkime nuo to, kad jeigu Navalnas būtų pavojingas valdžiai, jis neturėtų jokios galimybės skelbti savo tyrimų. Rusijoje žmonės, kurie iš tikro kažkam pavojingi, deja, yra žudomi – jau nekalbant apie kalėjimą ir visišką atkirtimą nuo viešosios erdvės.
Rusija nėra normali demokratija, tai kontroliuojama demokratija. Viskas, kas yra daroma, yra kontroliuojama. Tad Navalno tyrimas apie Medvedevą tikrai nėra atsitiktinis. Kodėl būtent Medvedevas, kodėl ne daugelis kitų? Kur tyrimas apie kokio nors Sečino turtus?“ – kalbėdamas su 15min stebėjosi M.Laurinavičius.
Jis priminė, ką neseniai sakė buvęs Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Denisas Voronenkovas, kuris praėjusią savaitę buvo nušautas Kijeve.
„Viename interviu prieš pat mirtį (Ukrainos portalui gordonua.com, – red.) jis viską pasakė labai aiškiai – būtent apie Navalną. Kadangi Voronenkovas pats yra buvęs saugumo struktūrų darbuotojas, informacijos jis turėjo ypač daug.
Nors tikrai netikiu kiekvienu Voronenkovo žodžiu, nes jį vertinti kaip tikrą opozicionierių būtų kvaila, jis teigė, kad Navalnas jau seniai yra tapęs kai kurių grupuočių FST (Rusijos federalinės saugumo tarnybos, – red.) viduje įrankiu tarpusavio kovoje.
Jis mini ir tyrimą apie Medvedevą. Tai, kas įvyko Rusijoje, vertinti kaip spontanišką procesą yra naivu“, – pasakojo M.Laurinavičius.
V.Putinas pasitiki tik premjeru
Jo manymu, Kremliuje vyksta tiesioginė kova prieš D.Medvedevą – V.Putiną mėginama priversti atleisti premjerą.
„Tai susiję su prezidento rinkimais. Manau, kad Putinas pats eis į rinkimus ir neatiduos vietos Medvedevui. Bet Rusijoje labai svarbu, su kuo jis eis į rinkimus – būtent dėl to ši kova dabar taip suaktyvėjusi.
Silovikų grupuotės ir taip labai sustiprėjusios vadinamųjų liberalų atžvilgiu, o dabar nori galutinai perimti valdžią. Taip, aš tikrai grįžčiau prie pernykščio Uliukajevo arešto. Tai buvo pirmasis žingsnis. Tyrimas apie Medvedevą – antrasis, o protestai – trečiasis“, – 15min tvirtino M.Laurinavičius.
Ekspertas nesureikšmina ir sekmadienio protestų masto bei teigia, kad apie masiškumą net negalima kalbėti: „2011 metais vien Maskvoje buvo triskart daugiau žmonių negu dabar visoje Rusijoje.“
„Be to, pusė protestuotojų Maskvoje ir Sankt Peterburge buvo moksleiviai. Atleiskite, tačiau kaip toks jaunimas pasieks kokį nors perversmą.
„Novaja gazeta“ kaip tik pakalbino tuos vaikus, kurie vienas po kito ir sako: „Na, mes čia ėjom iš mokyklos, pamatėm, kad kažkas vyksta, pataikėm, o, suėmė, dar geriau.“ Tai yra jauni žmonės, kuriems dalyvavimas kažkokiame proteste yra pramoga“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
Jis pabrėžia, kad protestai 82 Rusijos miestuose buvo organizuojami, nes taip esą norima parodyti, kad galima sukelti protestus prieš D.Medvedevą visoje Rusijoje – ne tik Maskvoje: „Tai yra rimtas ženklas.“
Vis dėlto M.Laurinavičius mano, kad silovikams „nieko nepavyks“, nes V.Putinui D.Medvedevas yra vienintelis absoliučiai ištikimas žmogus, kuriuo prezidentas gali visiškai pasitikėti.
„Tiems klanams ir jų vadovams Putinas yra ne draugas, o tik mafijos krikštatėvis. Putinui jie irgi yra ne draugai, o tik mafijos grupių vadovai. Iki galo Putinas pasitiki tik Medvedevu – būtent dėl to pastarasis vadovauja vyriausybei“, – 15min teigė analitikas.
