Būtent apie valstybinės naftos milžinės „Rosneft“ vadovą itin išsamiai kalba kyšininkavimu kaltinamas A.Uliukajevas.
Jis buvo suimtas pernai lapkritį ir tapo aukščiausio rango Rusijos pareigūnu, suimtu dėl įtariamos korupcijos nuo V.Putino atėjimo į valdžią 2000 metais.
„Dartu Veideriu“ vadinamas ir viešumo vengiantis Kremliaus intrigų meistras I.Sečinas net gali būti iškviestas į teismą liudyti, o tai reiškia, kad jis potencialiai pažeidžiamas. Ant kortos – „Rosneft“ vadovo reputacija.
Kaltina naftininką pakiša
Pradedant svarstyti bylą A.Uliukajevas atvirai įvardijo ir apkaltino I.Sečiną susidorojimu. Stebėtojams tai tapo staigmena.
Mat iki tol atrodė, kad A.Uliukajevo likimas jau nuspręstas. Maskvoje kalbėta, kad jis bus nuteistas kalėti lygtinai, o visuomenei bus priminta, kad su I.Sečinu juokauti nevalia.
Buvęs ekonomikos ministras kaltinamas praėjusių metų lapkričio 14-ąją paėmęs 2 mln. JAV dolerių kyšį per vėlyvą vakarą vykusį susitikimą „Rosneft“ biure.
A.Uliukajevas kyšio, anot prokurorų, reikalavo kaip „dėkingumo mokesčio“ už palankų sprendimą dėl „Rosneft“ noro įsigyti kontrolinį naftos kompanijos „Bashneft“ akcijų paketą. Vėliau „Rosneft“ iš tiesų nusipirko akcijas.
Panašu, kad prokurorai A.Uliukajevo kaltės įrodymų turi gerokai mažiau, nei manyta, be to, daugiausia remiamasi vienintelio I.Sečino pasakojimu.
Prokurorai teigia, kad apie kyšio davimą A.Uliukajevui Federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir I.Sečinas žinojo iš anksto, o ministras buvo pagautas už rankos. Logiška, ar ne?
Tačiau toks siužetas teisme byrėti pradėjo iškart. Panašu, kad prokurorai A.Uliukajevo kaltės įrodymų turi gerokai mažiau, nei manyta, be to, daugiausia remiamasi vienintelio I.Sečino pasakojimu.
Tad teismui dabar reikia žvelgti į „jo žodis prieš mano žodį“ scenarijų. A.Uliukajevas, negana to, eina va bank ir asmeniškai kaltina I.Sečiną šmeižtu.
Teisme šneka drąsiai
Gali būti, kad ši byla taps itin nemaloniu nuotykiu I.Sečinui, o politikos analitikai labai atidžiai ieškos ženklų, kad elitas Kremliuje nusisuka nuo šio ypač įtakingo funkcionieriaus.
A.Uliukajevo vaidmuo čia svarbus. Kalbėdamas teisme jis tikrai neatrodė kaip pasmerktasis, suprantantis, kad sulauks švelnesnės bausmės, jei tik „elgsis padoriai“. Be to, buvęs Rusijos ekonomikos ministras, regis, nutarė rizikuoti.
Ar A.Uliukajevas tiesiog nori apginti savo reputaciją, ar jis iš kažkur gavo garantiją, kad jo byla bus nagrinėjama sąžiningai?
Klausimas, kodėl? Ar A.Uliukajevas tiesiog nori apginti savo reputaciją, ar jis iš kažkur gavo garantiją, kad jo byla bus nagrinėjama sąžiningai?
Jis drįso tiesiogiai apkaltinti I.Sečiną ir FSB generolą Olegą Feoktistovą įvykdžius federalinį nusikaltimą pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 304 straipsnį – provokavus paimti kyšį.
Prokurorų pasakojime yra keistokų detalių. Pavyzdžiui, teigiama, kad iš pradžių I.Sečinas, o tada A.Uliukajevas po „Rosneft“ būstinę tampėsi du lagaminus su 2 mln. dolerių – 100 dolerių banknotais. Lagaminų svoris – apie 20 kg.
Tačiau Rusija – tokia jau šalis, kurioje svarbūs biurokratai patys savo lagaminų nenešioja. Tai už juos daro padėjėjai.
Pinigų iš I.Sečino reikalauja „tik bepročiai“
Be to, kiek anksčiau kaltintojų pusei negalėjo nepadėti įtakingo bankininko, antrojo pagal dydį Rusijos banko „VTB Bank“ vadovo Andrejaus Kostino pavardės paminėjimas.
15 metų A.Uliukajevą pažįstantis A.Kostinas esą veikė kaip tarpininkas ministro ir I.Sečino sandoryje dėl kyšio.
Esą būtent bankininkas suorganizavo lemtingą susitikimą „Rosneft“ būstinėje, kai A.Uliukajevą sulaikė jau minėtas FSB generolas – beje, ir „Rosneft“ viceprezidentas – O.Feoktistovas.
Dabar paveikslas visiškai kitoks. Kaltinamajame akte A.Kostino pavardės jau nebeliko – vietoj to teigiama, kad A.Uliukajevas pats paprašė kyšio iš I.Sečino per bendrą kelionę į Indiją pernai spalį.
Trys pagrindiniai prokurorų pateikiami A.Uliukajevo kaltės įrodymai dabar tokie:
- I.Sečino liudijimas apie pokalbį su ministru Indijoje;
- pernai rugpjūtį A.Uliukajevo vyriausybei perduota nuomonė, esą kompanijos „Bashneft“ perleidimas „Rosneft“ nėra pageidaujamas;
- ir A.Uliukajevo pirštų antspaudai ant krepšio ar lagamino su grynaisiais, kuriuos ministras esą nusinešė iš I.Sečino biuro į savo automobilį.
Ne paslaptis, kad Rusijos valdžios pareigūnai, nors ir vis rečiau, bet vis dar gauna „padrąsinimų“ priimti ar atmesti kažkam svarbius sprendimus – vokelių pavidalu.
Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos vadovas Sergejus Šochinas yra teigęs, kad reikalauti pinigų iš I.Sečino „gali tik bepročiai“.
Vis dėlto Maskvos Carnegie centro analitikams atrodo itin keista, kad šioje istorijoje figūruoja I.Sečinas.
Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos vadovas Sergejus Šochinas yra teigęs, kad reikalauti pinigų iš I.Sečino „gali tik bepročiai“.
Be to, įdomi informacija apie tariamą I.Sečino ir A.Uliukajevo pokalbį Indijos Goa valstijoje. Pernai spalį, kai esą buvo iškeliauta į Indiją, dėl „Bashneft“ privatizavimo jau buvo susitarta – kitaip tariant, A.Uliukajevas jau nebesipriešino sandoriui.
Pernelyg dažnai rizikuoja
Paslėptų spąstų, kuriuos gali į dienos šviesą išvilkti A.Uliukajevo byla, yra ir daugiau.
Anot Carnegie centro, po to, kas nutiko ekonomikos eksministrui, bet kuris kitas ministras, prieš pritardamas ar nepritardamas kokiam nors sandoriui, bijos, kad Kremlius ne surengs su juo derybas, o viešai pasmerks ir įsakys jį suimti.
Pernai lapkritį suėmus A.Uliukajevą, Rusijos politologai jau išvien rašė, kad I.Sečinas atvėrė Pandoros skrynią ir kad politinė sistema Rusijoje žengė platų žingsnį susinaikinimo link.
Dabar atrodo, kad tokia įžvalga yra teisinga, bet kontekstas per 9 mėnesius pasikeitė.
Braškantys prokurorų argumentai neva rodo, kad ne Rusijos valstybės aparatas, o I.Sečinas asmeniškai pasirūpino kaltinimais A.Uliukajevui. Esą „Rosneft“ vadovas ėmėsi iniciatyvos neužsitikrinęs Kremliaus paramos.
O kremlinologai jau seniai diskutuoja, kas galėtų „pribaigti“ I.Sečiną ir išstumti jį iš Rusijos didžiosios politikos.
„Sečino darbas – nešioti prezidento lagaminą“, – dar 2004 metais esą tarstelėjo tuometis finansų ministras Aleksejus Kudrinas, o dabar atrodo, kad tas lagaminas tempia I.Sečiną į dugną.
V.Putino Rusijos veteranas I.Sečinas negali būti priskiriamas vienai iš dviejų prezidentą supančių grupuočių – nei tiems, kurie teigia esantys atsidavę valstybės vadovui, nei tiems, kurie stengiasi pasiekti gerų rezultatų, bet niekada neperžengia tam tikros ribos.
I.Sečinas dažnai elgiasi taip, lyg jam būtų ne 57-eri, o 37 metai – lyg prezidento draugystės ir „stogo“ jam neužtenka.
Viena vertus, jis – vienas artimiausių V.Putino draugų. Kita vertus, I.Sečinas dažnai elgiasi taip, lyg jam būtų ne 57-eri, o 37 metai – lyg prezidento draugystės ir „stogo“ jam neužtenka.
Aišku, I.Sečinas – pernelyg galingas, kad būtų paprastas samdinys.
Bet jis ir per daug agresyvus ir pernelyg dažnai rizikuoja, kai dabar, anot Carnegie centro, Kremliuje priimta elgtis atsargiau.
Istorija iš vienuolyno
Maskvoje šią vasarą daug kalbama apie I.Sečino elgesį per vieną susitikimą su V.Putinu, kuris esą paaiškina, kad naftininkas apsiskaičiavo vertindamas nuotaikas Kremliuje.
Pasakojama, kad I.Sečinas liepą netikėtai aplankė V.Putiną, tuo metu viešėjusį vienuolynuose prie Ladogos ežero Rusijos šiaurės vakaruose.
Esą jis atvyko nusiteikęs „išspręsti reikalus“, nors Rusijos prezidentas neva norėjo tik melstis. Kalbama, kad I.Sečinas pribloškė ir V.Putiną, ir dvasininkus, kai tiesiog visų akivaizdoje išsitraukė aplanką su dokumentais.
Taip elgiasi ne ištikimi dvariškiai, o žmonės, kurie galvoja, kad „reikalai“ yra svarbesni nei Cezario nuotaika. Ir tikrai įmanoma, kad toks požiūris tik kenkia I.Sečinui.
Tiesa bus aiškesnė rugsėjo 1-ąją, kai paaiškės, ar teismas iškvies „Rosneft“ vadovą duoti parodymus A.Uliukajevo byloje. Jei taip nutiks, bus akivaizdu, kad nuo šiol reikės kalbėti apie pasikeitusį I.Sečino statusą V.Putino parankinių piramidėje.
