„Viliuosi, kad anksčiau ar vėliau papildoma šarvuotosios brigados kovinė grupė bus priskirta Europai“, – interviu BNS Vašingtone teigė A.Vershbow.
Jo nuomone, didžiausia tikimybė, kad JAV nuspręs naują brigadą dislokuoti Vokietijoje, nes ten jau išvystyta reikalinga infrastruktūra, tačiau dalis karių galės būti rotuojami į Baltijos šalis, Rumuniją ar Bulgariją.
A.Vershbow žodžiais, nors Jungtinės Valstijos teoriškai galėtų karius dislokuoti Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje, tačiau toks sprendimas yra rizikingas, nes gali suerzinti Rusiją ir išprovokuoti atsakomąjį karių sutelkimą prie Baltijos valstybių sienų. Be to, karių dislokavimas Baltijos šalyse nebūtų pigus, nes regione nėra jiems reikalingos infrastruktūros.
„Atlantic Council“ ekspertas tikino, jog sprendimas į Europą pasiųsti papildomą JAV karių brigadą gali būti priimtas dar iki kitų metų liepos mėnesį vyksiančio NATO viršūnių susitikimo, tačiau pats brigados perkėlimas gali užtrukti keletą metų.
Anot A.Vershbow, pagrindinis veiksnys, leisiantis JAV dislokuoti daugiau karių Europoje, bus tikėtinas šalies sausumos pajėgų išplėtimas netolimoje ateityje.
– Jūsų nuomone, ar Jungtinės Valstijos per keletą metų perkels daugiau pajėgų į Europą ar Baltijos šalis nuolatiniam buvimui?
– Yra daug skirtingų aspektų. Pirmiausiai sakyčiau, kad dėl Varšuvos viršūnių susitikimo sprendimų atgrasymas apskritai yra daug stipresnis. Be to, JAV ne tik yra pasiuntusi kovinę grupę Lenkiją ir jai vadovauja, bet ir prideda rotuojamą brigados kovinę grupę.
Taigi, bendrai atgrasymas yra veiksmingas. Pajėgų Baltijos šalyse tarptautinis aspektas – pats svarbiausias dalykas, nes tai parodo rusams, kad ataka prieš Lietuvą, Latviją ar Estiją įtrauktų visą NATO.
Pajėgų Baltijos šalyse tarptautinis aspektas – pats svarbiausias dalykas, nes tai parodo rusams, kad ataka prieš Lietuvą, Latviją ar Estiją įtrauktų visą NATO.
Manau, Pentagonas laikosi požiūrio, kad faktas, ar (šių pajėgų kariai – BNS) yra amerikiečiai, britai, kanadiečiai vokiečiai ar kiti, yra mažiau svarbus negu faktas, kad kolektyviai įtraukiama NATO. Kita vertus, asmeniškai įžvelgiu buvimo Baltijos šalyse, bent šiek tiek peržengiančio ribotus rotavimus, kurie tikriausiai bus vykdomi pagal Europos atgrasymo iniciatyvą, naudą atgrasymui ir solidarumui.
Aišku, kad rusams pulti amerikiečius reikštų didesnę riziką ir nežinomybę dėl atsako negu užpuolus vokiečius, kanadiečius, britus ar kitus. Manau, labai tikėtina, jog Jungtinės Valstijos (dislokuos Europoje daugiau karių – BNS), ypač per artimiausius porą metų, kai armija gali būti padidinta.
Nėra reikalo rinktis, ar pajėgas laikyti JAV, ar perkelti į Europą. Europoje gali būti dislokuotos naujos nuolatinės ar rotuojamos pajėgos. Manau, kad tai mažiau svarbu nei paties buvimo praplėtimas. Pagrindinis argumentas – jog net su Baltijos šalyse esančiais batalionais NATO strategija grindžiama pastiprinimais.
Pagrindinis argumentas – jog net su Baltijos šalyse esančiais batalionais NATO strategija grindžiama pastiprinimais.
Taigi, laikant Europoje daugiau amerikiečių karių ir jų technikos, kuriuos per kelias valandas ar dienas būtų galima permesti į Rytų sparną flango atgrasoma geriau negu esant būtinybei šias pajėgas atgabenti iš JAV – ir tai suteikia daugiau galimybių kautis, jei atgrasymas nepasiteisintų.
Viliuosi, kad anksčiau ar vėliau papildoma šarvuotosios brigados kovinė grupė bus priskirta Europai. Manau, didesnė tikimybė, kad ji bus dislokuota Vokietijoje, bet gali būti, jog priešakiniai elementai arba bent jau technika bus Baltijos šalyse.
Tačiau visa tai galutinai nuspręsti ir įgyvendinti gali užtrukti vienerius ar dvejus metus.
– Tai jūs matote galimybę, kad daugiau Jungtinių Valstijų karių bus dislokuota nuolatiniam buvimui Europoje?
– Nuolat dislokuojami arba nuolat paskirti. Jie gali būti rotuojami kaip brigada Lenkijoje. Iš tikrųjų gali būti pasirinkta karinį vienetą dislokuoti Europoje, jeigu tai bus naujos pajėgos ir neteks kovoti su kokiu nors Kongreso nariu, norinčiu išlaikyti tą brigadą savo valstijoje, kas yra vidaus politika.
Jeigu tai bus naujos pajėgos išplėtus armiją, tai labiau tikėtina, kad dislokavimas bus nuolatinis, bet jos vis tiek būtų mobilios, tad veikimo principas galėtų būti rotacinis. Taip jie nesėdėtų visą laiką vienoje vietoje ir rotuojamos Baltijos šalyse, galbūt Rumunijoje ir Bulgarijoje, galbūt netgi vyktų apmokyti karių į Ukrainą. Jie galėtų nuveikti daug dalykų.
Gali būti, kad bus pasirinkta laikyti visą papildomą brigadą Baltijos šalyse, bet manau, kad tai gali būti prieštaringai vertinama NATO viduje – kad mes provokuosime atsakomąjį rusų pajėgų stiprinimą. Kai kurie gali argumentuoti, kad tai būtų provokacija.
Be to, būtų brangiau statyti naują infrastruktūrą. JAV tebeturi panaudojamos infrastruktūros Vokietijoje, kur pajėgos galėtų sugrįžti. Prisiminkime, jog šio amžiaus pradžioje mes laikėme ten keturias brigadas. Obamos administracijos darbo pradžioje šis skaičius sumažėjo nuo keturių iki trijų, o vėliau iki dviejų. Jeigu vėl turėtume keturias (brigadas) Europoje, būtų sugrąžint pirminė kiekybinė padėtis.
– Kada papildoma JAV karių brigada galėtų būti dislokuota Europoje?
– Manau, kad tikriausiai tam prireiks vienerių ar pusantrų metų, nes manau, jog tai būtų labiau tikėtina, jeigu sausumos pajėgos bus išplėstos, ir tai nenutiks per naktį. Tam reikės laiko.
– Jeigu jūs būtumėte sprendimų priėmėjas, kai pasielgtumėte Europoje, kalbant apie Rusiją?
– Dislokuočiau pajėgas Vokietijoje, kur yra greičiau parengiamos infrastruktūros. Ten esama logistinių privalumų, nes mes turime rusus atgrasyti daugelyje frontų. Gali būti ataka prieš Lenkiją iš Kaliningrado ar Baltarusijos.
Taigi turėti bet kuria kryptimi galinčių judėti pastiprinimų yra logiška. Nesu kariškis, bet aš pasisakyčiau už papildomą šarvuotą brigadą Vokietijoje. Tada galbūt paskirčiau vieną batalioną tęstiniam darbui su Baltijos valstybėmis ir turbūt bent jau kelių savaičių per mėnesį reguliariai rotacijai. Galbūt netgi dalį jo paskirčiau nuolat būti Baltijos šalyse – tiesiog atgrasymui sustiprinti.
– Ar sprendimas dislokuoti JAV brigadą Europoje gali būti priimtas prieš NATO viršūnių susitikimą kitų metų liepą?
– Visų pirma pažymėtina, kad būtent JAV nutars, ar reikia priimti sprendimą dėl bazinio dislokavimo. Tai gali būti nuspręsta prieš NATO viršūnių susitikimą. Visa tai įgyvendinti gali užtrukti ilgiau. JAV gali pasidomėti, ką kiti sąjungininkai yra pasiruošę padaryti, kad prisidėtų prie to, ką daro JAV.
Prezidentas (Donaldo Trumpo – BNS) labai rimtai pabrėžia būtinybę pasidalyti našta ir jis atspindi viešąją nuomonę. Gali būti, kad prieš mums priimdami galutinį sprendimą norėsime pamatyti, jog europiečiai taip pat didina savo įsipareigojimus Rytų sparnui. Taigi, šis klausimas gali būti dar ne visiškai išspręstas iki liepą įvyksiančio viršūnių susitikimo.
Manau, pagrindinis sprendimas priklausys nuo Kongreso leidimo. Kiek suprantu, žmonės administracijoje laikosi požiūrio, jog priešakinių pajėgų batalionai yra būtinas minimumas, ir tai gali būti argumentas bendros pozicijos stiprinimui, todėl tikiu, kad jie šį sprendimą tikriausiai priims gana greitai.
– Ačiū už pokalbį.
