Balandžio pabaigoje D.Trumpas Baltuosiuose rūmuose šnekučiavosi su į JAV atvykusiu Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu – apie prekybą.
Staiga JAV prezidentas paklausė E.Macrono: „Kodėl jums nepalikus Europos Sąjungos?“ Jis pridūrė, kad tokiu atveju amerikiečiai pasiūlytų Prancūzijai geresnį dvišalį susitarimą dėl prekybos.
Kad toks pasiūlymas buvo, „The Washington Post“ pareiškė du europiečiai diplomatai. Baltieji rūmai nei patvirtino informaciją, nei ją paneigė.
Netiki nei ES, nei NATO ateitimi
Kol kas atmeskime faktą, kad toks D.Trumpo pasiūlymas rodo, jog jis tiesiog nesuvokia, su kokiomis idėjomis į Prancūzijos prezidento postą atėjo E.Macronas ir kokie rinkėjai už jį balsavo.
D.Trumpas: „Mes mylime Europos Sąjungos šalis. Bet Europos Sąjunga, žinoma, buvo sukurta, kad išnaudotų Jungtines Valstijas.“
Ne, reikia kalbėti apie tai, kad JAV prezidentas siūlo gauti papildomos naudos iš Europos Sąjungos – organizacijos, kuri yra artimiausia Amerikos sąjungininkė – išardymo. Negana to, oficiali Vašingtono pozicija visiškai kitokia. Kas vyksta?
D.Trumpas nuo pat savo rinkimų kampanijos pradžios viešai plūsta tiek ES, tiek NATO, tačiau pastarosiomis savaitėmis jo retorika tik paaštrėjo.
Antai šią savaitę per renginį Šiaurės Dakotos valstijoje jis pareiškė: „Mes mylime Europos Sąjungos šalis. Bet Europos Sąjunga, žinoma, buvo sukurta, kad išnaudotų Jungtines Valstijas.“
Garsus žurnalistas Michaelas Weissas „Twitter“ iškart pasipiktino, teisingai paaiškindamas, kad ES buvo įkurta siekiant, jog Europoje daugiau nekiltų didelis karas, ir primindamas, kad ir buvęs JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ES laikė gyvybiškai svarbia atsvara sovietams.
Tačiau D.Trumpui kitų nuomonė, galbūt išskyrus „Fox News“, nerūpi. Yra pranešimų, teigiančių, jog jis per Didžiojo septyneto susitikimą pareiškė, kad „NATO yra taip pat blogai kaip ir NAFTA (Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis)“.
Taip pat – kad D.Trumpas Švedijos premjerui pareiškė, jog Amerika turėtų pasitraukti iš NATO, o dar prieš tai ėmė piktdžiugiškai pulti Vokietijos kanclerę Angelą Merkel pačioje politinės krizės įkarštyje.
Tokia tendencija kelia nerimą, o išvada kone neišvengiama – kad D.Trumpas netiki nei ES, nei NATO ateitimi, ir norėtų keisti Vašingtono politiką.
Nori kuo greičiau išspręsti konfliktus?
D.Trumpo gynėjai dažnai teigia, kad prezidentas tiesiog sviedžia į viešumą daug idėjų ir tuomet vertina, kurios sulaukia dėmesio. Kiti tikina, kad jo motyvai grynai politiniai ir skirti tik vidaus auditorijai. Kad jis tik kalba, o ne veikia.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo teigė, kad D.Trumpas stengiasi ne sugriauti liberalią pasaulio tvarką, o ją „paleisti iš naujo“.
Daug kas viliasi, kad D.Trumpą supantys aukšto rango diplomatai ir Pentagono pareigūnai vis dar gali vykdyti tvirtą, nuoseklią užsienio bei gynybos politiką. Kad sąjungininkus pavyks nuraminti, o katastrofą – nuvyti.
Tuo galbūt buvo galima tikėti per pirmuosius D.Trumpo metus Baltuosiuose rūmuose. Tačiau dabar jis, regis, nusimetė visus pančius, o naujoji prezidento nacionalinio saugumo komanda tegali bandyti kažkaip surišti mantrą „Amerika pirmiausia“ su atsakinga strategija.
Šią savaitę JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo teigė, kad D.Trumpas stengiasi ne sugriauti liberalią pasaulio tvarką, o ją „paleisti iš naujo“ (reset). Esą prezidentas specialiai skleidžia chaosą, nes nori priversti sąjungininkus pasitempti.
M.Pompeo pavaduotojas Wessas Mitchellas D.Trumpo požiūrį praėjusią savaitę Briuselyje pavadino „strategine renovacija“.
Esą konfliktus dėl prekybos geriausia išspręsti dabar, nieko nelaukiant, o tada Vakarams bus lengviau varžytis su Kinija ir Rusija.
Griauna strateginę infrastruktūrą
Vis dėlto visos pastangos nuraminti Europą eina perniek. Senojo žemyno šalių pareigūnai jau nebegalvoja, kad į D.Trumpo žodžius galima nekreipti dėmesio.
Jie nebemano, kad transatlantinio aljanso problemos laikinos. Jie nebetiki, kad įmanoma pataisyti tiltą per Atlantą tokiu metu, kai griaudėjo D.Trumpo dydžio žemės drebėjimas. Europos šalys nebeturi kito pasirinkimo, kaip tik ieškoti alternatyvų.
„Pažvelgus į šiandienos pasaulį matyti, kad pirmą kartą per kelis amžius bus kovojama dėl pozicijos, kurią šiuo metu užima Vakarai, – teigė buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Tony Blairas. – O jei Vakarai bus susiskaldę, atremti iššūkį bus kur kas sunkiau.“
Anot T.Blairo, jei Europa nemanys, kad Amerika – jos pusėje, kils rizika, kad atskiros Europos valstybės atsisuks į kitas geopolitines galias. O JAV tai bus prastos naujienos.
Žinoma, jau nebereikia priminti, kad D.Trumpo pozicijos panašios į V.Putino – dėl Krymo statuso, dėl pagalbos Ukrainai, dėl Rusijos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus. D.Trumpo išpuoliai prieš ES ir ES bei JAV partnerystę Rusijai labai, labai naudingi.
„Viena Europa, kuri palaiko liberalią tarptautinę tvarką, kuri paremta taisyklėmis, tokiam diktatoriui kaip Putinas reiškia katastrofą. Būtent Putinas elgiasi taip, kaip elgiasi“, – tvirtina buvęs JAV viceprezidentas Joe Bidenas.
Aišku, JAV ir Europa ginčydavosi ir anksčiau. Įmanoma, kad ir dabartinis konfliktas ilgainiui nurims. Tačiau D.Trumpas daro milžinišką ir nereikalingą žalą.
Jo veiksmus jau sunku ignoruoti ir racionalizuoti. Laikas įvardinti: D.Trumpas įžūliai stengiasi sugriauti strateginę infrastruktūrą, kurios tiek Amerikai, tiek Europai dabar reikia labiau nei kada nors anksčiau.
