AfD populiarumas ir taip senka, o dar susipjauta dėl buvusio neonacio

AfD, kuri pasisako prieš imigraciją, vadovybė praėjusį penktadienį nedidele persvara nubalsavo už Andreaso Kalbitzo, svarbaus partijos nario, turinčio daug ryšių rytinėje Vokietijos dalyje, išmetimą.

47-erių A.Kalbitzas, buvęs profesionalus karys, vadovavo AfD skyriui Brandenburge. Bet buvo išmestas iš partijos, nes nepranešė jos vadovybei kadaise priklausęs uždraustai neonacių grupuotei „Tėvynei ištikimas Vokietijos jaunimas“.

O praėjusiais metais Vokietijos ambasada Atėnuose pranešė, kad A.Kalbitzas buvo vienas iš keturių vokiečių neonacių, 2007-aisiais keliavusių į Graikijos sostinėje vykusią kraštutinių dešiniųjų demonstraciją.

„Scanpix“ nuotr./Andreasas Kalbitzas

Susipyko nuosaikieji ir radikalai

AfD, kuri, apžvalgininkų dėmesiu, ir taip nesugebėjo suformuluoti aiškaus požiūrio į koronaviruso krizę, į savąją duobę įpuolė visu greičiu. Mat A.Kalbitzo išbraukimas iš sąrašų supjudė partijos vadovybės rytinį ir vakarinį sparną.

Žiežirbas įžiebė Jörgas Meuthenas – vienas AfD lyderių, partijoje atstovaujantis viduriniajai libertarų klasei.

Buvęs ekonomikos profesorius įkūnija Vokietijos konservatorius, kurie ir įkūrė AfD 2013 metais, kai šalyje prasidėjo protestai prieš krizėje atsidūrusios Graikijos finansinį gelbėjimą.

„Scanpix“ nuotr./Jörgas Meuthenas

Tokie piliečiai taip pat anksčiau atkakliai gynė AfD politikus iš buvusios socialistinės Rytų Vokietijos – esą jų radikalumą išpučia elitinė žiniasklaida. Tačiau kantrybė nuosaikiesiems, regis, išseko.

J.Meuthenas: „Esame tradicinė konservatyvi partija. Turime parodyti vienybę, bet taip pat turime aiškiai atsiriboti nuo ekstremistinės dešinės idėjų“.

Tiesą sakant, problemos prasidėjo dar kovą, kai Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra nurodė, kad AfD frakcija, žinoma kaip „Sparnas“ („Flügel“), yra kraštutinių dešiniųjų grupuotė, kurios narius valstybei būtina stebėti ir sekti. Nuo tada nuosaikiojo ir radikaliojo sparnų aljansas ėmė trūkinėti.

„Mes esame tradicinė konservatyvi partija, – televizijai ARD tvirtino J.Meuthenas. – Turime parodyti vienybę, bet taip pat turime aiškiai atsiriboti nuo ekstremistinės dešinės idėjų.“

Bet tada, šeštadienį, AfD skyriaus Tiuringijos žemėje vadovas Björnas Höcke tinkle „Facebook“ paskelbė vaizdo kreipimąsi, kuriame pastangas išmesti jo sąjungininką A.Kalbitzą iš partijos pavadino „politiniu veiksmu“ ir „išdavyste“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lėlės, vaizduojančios Josephą Goebbelsą ir Björną Höcke, Diuseldorfo karnavale

B.Höcke, kuris Vokietijoje vertinamas kaip AfD nacionalistinio „liaudininkų“ sparno simbolis, pridūrė: „Neleisiu suskaldyti ir sunaikinti mūsų partijos.“

Reitingai jau nukrito

Kuri AfD frakcija triumfuos ir nukenksmins kitą, kol kas neaišku. Tiesa, kitas AfD lyderis Tino Chrupalla, taip pat abu partijos parlamentinės frakcijos vadovai, Alice Weidel ir Alexanderis Gaulandas, esą pasisakė prieš A.Kalbitzo išmetimą.

„Scanpix“ nuotr./Tino Churpalla

Pastarasis, beje, aršiai priešinasi – jis jau pareiškė, kad kreipsis į teismą, o pirmadienį paskelbė, jog toliau dirbs AfD delegacijoje Brandenburgo žemės parlamente.

Per COVID-19 pandemiją AfD reitingai skaudžiai krito – kelios apklausos rodo, kad partijos populiarumas nusileido žemiau 10 proc. ribos.

Situacija dar sudėtingesnė dėl to, kad originalusis 2013 metų prašymas dėl narystės, kuriame A.Kalbitzas esą nepaminėjo, jog praeityje sukosi tarp neonacių, tiesiog nerandamas.

Kaip jau minėta, AfD šiuo metu Bundestage yra didžiausia opozicinė jėga – 2017-ųjų rinkimai šiai partijai buvo puikūs.

Bet per COVID-19 pandemiją AfD reitingai skaudžiai krito – kelios apklausos rodo, kad partijos populiarumas nusileido žemiau 10 proc. ribos.

Savo ruožtu A.Merkel ir Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) tiesiog skrajoja. Padidėjo tiek asmeniniai kanclerės, krizės metu šaliai vadovaujančios ramiai ir profesionaliai, reitingai, tiek CDU populiarumas. Už šią partiją dabar balsuotų net 38 proc. rinkėjų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel

Per pandemiją blaškosi

Daugelis analitikų pastebi, kad populistinei AfD anksčiau tikrai gerai sekėsi dėl sudėtingų geopolitinių problemų kaltinti konkrečius politinius veikėjus ar atskiras etnines grupes. Pirmiausia šių radikalų taikinyje atsidurdavo musulmonai.

Vis dėlto šį kartą, per naujojo koronaviruso pandemiją, dėl kurios konkreti etninė grupė kažin ar kalta, AfD blaškosi.

Vieną dieną partija kaltina A.Merkel vyriausybę per vėlai uždarius Vokietijos sienas, o kitą – kad valdžia nenori atšaukti daugelio viešojo gyvenimo apribojimų.

„Scanpix“ nuotr./Protestas prie suvaržymus Berlyne

Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose T.Chrupalla tuo pačiu metu ir ragina „vėl atidaryti ekonomiką“, ir siūlo vis naujas priemones sukontroliuoti virusą jau po to.

Šį kartą, per naujojo koronaviruso pandemiją, dėl kurios konkreti etninė grupė kažin ar kalta, AfD blaškosi.

Tarp skambančių idėjų – privalomi skiepai, imunitetą liudijantys „pasai“ ir kontaktus atsekti padedančios programėlės.

Be to, dabar jau galima konstatuoti, kad AfD nepavyko prisijaukinti ir po partijos stogu priglausti besiplečiančio protestų prieš valstybės užrakinimą judėjimo – nors pastarasis vienija sąmokslo teorijų šalininkus ir iš kraštutinių dešiniųjų, ir iš kraštutinių kairiųjų stovyklų.

Protestai prieš viešojo gyvenimo apribojimus Vokietijoje

+1

Balandį šių protestų organizatoriai paskelbė, kad įregistravo naują partiją „Widerstand2020“ („Pasipriešinimas2020“). Ši politinė jėga sieks patekti į Bundestagą 2021 metais.