Kalinių klausimas šiuo metu yra pagrindinė kliūtis pradėti taikos derybas tarp konflikto šalių, įsipareigojusių iki derybų pradžios užbaigti apsikeitimą belaisviais.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo paragino išlaisvinti talibų belaisvius ir pažadėjo pagalbą, jei karo draskoma šalis tęs pastangas pasiekti taiką.
„Suprantame, kad šių kalinių paleidimas yra nepopuliarus žingsnis“, – rašoma M.Pompeo pareiškime, išplatintame prieš prasidedant Loja Džirgai – Afganistano vyresniųjų susirinkimui.
„Tačiau šis sudėtingas žingsnis duos svarbių rezultatų, kurių seniai siekia afganai ir Afganistano draugai: padės sumažinti smurto mastą ir surengti tiesiogines derybas, po kurių būtų pasirašytas taikos susitarimas ir baigtųsi karas“, – pažymėjo valstybės sekretorius.
Kabulas jau paleido beveik 5 tūkst talibų, tačiau atsisako išlaisvinti paskutinius 400 sukilėlių, kurių paleidimo reikalauja Talibanas.
„Talibanas sakė, kad išlaisvinus šiuos 400 belaisvių, per tris dienas prasidės tiesioginės derybos“, – sakė prezidentas Ashrafas Ghani, universiteto salėje pradėdamas Loja Džirgą.
Loja Džirga yra Afganistano genčių vyresniųjų, bendruomenių lyderių ir įtakingų politikų sueiga. Jos sprendimai yra patariamojo pobūdžio, tačiau turi įtakos formuojant valstybės politikos kursą.
„Jeigu tie kaliniai nebus išlaisvinti, talibai toliau kariaus ir dar suintensyvins kovos veiksmus. Tačiau nebuvo galima jų paleisti nepasikonsultavus su tauta“, – kalbėjo prezidentas.
Oficialiame talibų kalinių sąraše, kurį matė naujienų agentūra AFP, yra daug sukilėlių, kaltinamų sunkiais nusikaltimais. Tarp jų yra ir daugiau kaip 150 myriop nuteistų asmenų.
Sąraše taip pat yra 44 sukilėliai, dominantys Jungtines Valstijas ir kitas šalis dėl savo vaidmens didžiulio masto atakose. Tarp jų yra penki kovotojai, siejami su 2018 metų išpuoliu prieš prabangų Kabulo viešbutį „Intercontinental“, per kurį žuvo 40 žmonių, įskaitant 14 užsieniečių.
Sąraše yra ir kovotojas, dalyvavęs 2017 metų gegužę surengtame išpuolyje, per kurį prie Vokietijos ambasados Kabule buvo detonuotas sprogmenų prikrautas sunkvežimis, taip pat buvęs Afganistano armijos karininkas, 2012-aisiais per vadinamąją saviškio ataką nužudęs penkis prancūzų karius ir dar 13 sužeidęs.
„Tikrai esama kalinių, kurių išlaisvinimo žmonės nenori, iš esmės dėl to, kad jie kalti dėl koalicijos karių ir tautiečių nužudymo“, – sakė vienas su situacija susipažinęs Vakarų pareigūnas, pageidavęs likti neįvardytu.
Loja Džirga
Maždaug 3 200 iškilų veikėjų dalyvauja tris dienas vyksiančioje asamblėjoje, nurodė organizacinio komiteto vadovas Masoomas Stanekzai.
Sekmadienį Loja Džirgos dalyviai turėtų priimti rezoliuciją, tačiau jų sprendimas nebus teisiškai privalomas. Ankstesnė vyriausybė kartą atmetė Loja Džirgos rekomendaciją.
„Jau žinome, kad 400 talibų kalinių bus paleisti, nes to iš JAV reikalauja Talibanas“, – AFP sakė Kabule dirbantis politologas Sayedas Nasiras Musawi.
Talibanas, įvykdęs savo įsipareigojimus pagal susitarimą dėl apsikeitimo belaisviais, penktadienį paniekinamai atsiliepė apie Loja Džirgą, pareiškęs, kad ji neatstovauja tautai.
Remiantis kalinių sąrašu, Talibanas taip pat reikalauja išlaisvinti sukilėlį, dalyvavusį 2018 metų atakoje prieš britų apsaugos įmonę G4S, bei dar kelis kovotojus, prisidėjusius prie amerikiečių karių nužudymo.
Į sąrašą įtraukti ir du kovotojai, dalyvavę 2015 metais mirtininko įvykdytame išpuolyje prieš NATO vilkstinę Kabule, per kurį žuvo 12 žmonių, tarp jų trys amerikiečiai, taip pat du sukilėliai, atsakingi už Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro darbuotojos prancūzės Bettinos Goislard nužudymą 2003 metais.
„Dėl slaptų teismų ir kankinimų siekiant išgauti prisipažinimus neįmanoma nustatyti, kurie iš kalinių iš tiesų įvykdė sunkių nusikaltimų“, – prieš Loja Džirgą įspėjo žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW).
