„Ne vien Afganistanas, bet ir pasaulinė kvaišalų paklausa turėtų būti kaltinama dėl neteisėtų narkotikų iš Afganistano“, – ministras Zalmai Rassoulas sakė žurnalistams Taline.
Kad ši paklausa būtų sumažinta, „reikalingos tarptautinės pastangos“, pridūrė jis, Afganistanui stengiantis pažaboti sparčiai besiplečiantį aguonų auginimą.
Praeitą mėnesį paskelbtoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje perspėjama, kad ta šalis, kuri yra viena iš neturtingiausių pasaulyje, šiemet gali surinkti rekordinį opijaus derlių. Opijus yra heroino žaliava.
Afganistanas jau dabar užaugina apie 90 proc. pasaulyje gaunamo opijaus, o dabar, kaip prognozuojama, jo gavybos mastas augs trečius metus iš eilės. Aguonos pradedamos auginti ir tuose Afganistano regionuose, kuriuose anksčiau tokių laikų nebūdavo.
Z.Rassoulas atvyko su dviejų dienų vizitu į Estiją kartu su Afganistano prezidentu Hamidu Karzai. Estijos kariai dalyvauja NATO vadovaujamoje tarptautinių pajėgų misijoje toje šalyje.
Kaip nurodo JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC), Afganistane praeitais metais aguonos buvo auginamos maždaug 154 tūkst. hektarų plote.
Kovą Kabulas nurodė planuojantis šiemet sunaikinti 15 tūkst. hektarų aguonų laukų, vyriausybei stengiantis pažaboti prekybą heroinu, iš kurios gaunamų pajamų didelė atitenka Talibano sukilėliams, taip pat skatina pareigūnų korupciją.
Talibano kovotojai renka duoklę iš aguonų augintojų, o iš tų pinigų finansuojama jų ginkluota kova prieš Kabulo vyriausybę ir NATO pajėgas, nurodė UNODC.
„Afganistanas taip pat kenčia nuo narkotikų“, – Z.Rassoulas sakė antradienį, pažymėdamas, kad nuo kvaišalų priklausomų afganų daugėja.
Paklaustas, kodėl vyriausybė patiria sunkumų, mėginant pažaboti aguonų auginimą, ministras atsakė: „Buvome įsitraukę į kovą daugelyje frontų, kovojame su teroristais.“
„Teritorijose, kontroliuojamose vyriausybės, narkotikų auginimas mažėja, tačiau mes dar nekontroliuojame visos Afganistano teritorijos“, – pridūrė jis.
